Apie ką mes čia...
Negalinti susitvarkyti su prieš metus mirusio vyro paliktomis skolomis, Emili Voters stengiasi kibti į gyvenimą ir į viską žiūrėti pro pozityvumo prizmę. Vieną dieną, būdama savo namo palėpėje, ji suranda senus žiūronus, per kuriuos pradeda stebėti aplinką. Ir... Jos dėmesį patraukia turtingame miesto kvartale įsikūrusi lūšnelė, kurioje gyvena vienas tvarkingai atrodantis vyras...
Kūrinio turinys
Kiekvienais metais vasaros kino sezonas dovanoja mums ne vien kvailas, vulgarias, dėl savo turinio itin pavažiavusias komedijas, bet dar ir intelektualias, įdomias savo paprastumu ir nuoširdžias komedijas. Būtent tokia romantine komedija tampa naujasis režisieriaus Joelio Hopkinso filmas, kurio istorija yra įkvėpta tikrų įvykių.
Filmo siužetinė linija pastatyta yra iš dviejų pagyvenusių, bet dar pilnų jėgų žmonių perspektyvos. Mes turime moterį, kuri visai neseniai išgyveno didelę gyvenimo netektį ir kuri stengiasi iš visų jėgų kibti į gyvenimą, nors jame netrūksta problemų ir streso. Turime ir vyrą, kuris gyvena laisvai lyg paukštis, kuris sugeba džiaugtis kiekviena savo gyvenimo akimirka. Todėl žiūrovui leidžiama pažinti dviejų skirtingų, netipinių savo poelgiais ir visiškai kitokios pasaulėžiūros žmonių gyvenimo peripetijas.
Kiekvienas iš šių dviejų personažų žavi paprastumu ir lengvumu, nes juose nėra užslėptos jokios gilios filosofinės minties. Jie gyvena taip, kaip nori gyventi, tik vienas iš jų gyvena be rūpesčių ir gyvena šia diena, o kitam reikia galvoti į priekį kiekvieną savo žingsnį, nes jis yra visuomenės grietinėlės dalimi. Todėl bežiūrint šią juostą galime suvokti, kuris iš šių žmonių išties yra laimingas. Ir atsakymas manau yra akivaizdus. Nes visgi šiais laikais žmonės yra pernelyg priklausomi nuo visokios technikos ir patogumų, todėl jie ir nekreipia dėmesio į tai, ką mums dovanoja gamta, ir kad galima džiaugtis iš smulkmenų, kurios nereikalauja pinigų švaistymo.
Be pamokslo apie technologinių daiktų vergų visuomenės kartą, režisierius pristato ir labai žinomą 2007 metais įvykusią istoriją, kai žmogus, kuris gyveno nelegaliai savo lūšnelėje, stojo prieš teismą. Todėl teismo posėdžiai, kova už savo įsitikinimus ir vietą po saule yra irgi neatsiejama visos šios juostos dalimi. Ir galėčiau teigti, jog viskas yra pateikta įdomiai, paprastai ir su gilesne potekste. Įsigilinus į šio pasakojimo esmę tenka pripažinti, kad kai kurie žmonės labai bijo kovoti dėl savęs, bijo pasakyti ne, bijo atsikirsti. Ir čia yra tas atvejis, kuriame mes matome žmogų, kuris perlipa per save, nes nori išsaugoti savo patį brangiausią turtą – namus, kurie niekam netrukdo. Ir tai yra išties verta dėmesio.
Žinoma, svarbiu akcentu šiame filme tampa ir meilės istorija, kuria irgi bandoma pamokyti žmones, jog šilti jausmai gali užplūsti netikėtai net tada, kai to mažiausiai tikiesi. Ir, žinoma, meilei amžius nesvarbus, kas ir pabrėžiama šioje juostoje. Tačiau yra vienas bet – visuomenė, kuri gali tave teisti, kuriai sunku įtikti, nuo kurios gali priklausyti tavo būsima reputacija. Todėl dilema, kurią turi išspręsti pagrindinė šio filmo herojea, yra tokia aktuali ir kasdieniška.
Lengvas filmo tonas, įdomios istorijos ir herojai paverčia šį itin paprastai, bet šiltai atrodantį filmą į puikią pramogą kine. Ypač, kai jau iki gyvo kaulo įgriso neskanios ir nuvalkiotos amerikoniškos komedijos. Šis filmas tampa tikra atgaiva sielai.
Techninė juostos pusė
Techniški šio filmo sprendimai nenustebins, nes tai yra paprastas, bet labai mielas akims filmas. Ir viskas jame yra gerai – pradedant kameros darbu, kurio dėka vaizdžiai pateikiamos ne itin populiarios Londono vietos, ir baigiant ramiu, jausmingu garso takeliu, kuris nuteikia puikiam poilsiui kino salėje.
Taip pat filme akių nebado garso ir vaizdo montažai, dekoracijos ir herojų kostiumai. Galima netgi sakyti, jog visumoje – tai itin stilingai atrodantis kino projektas, kuriame demonstruojamos vyresnių žmonių mados ir jų stiliaus pojūtis. Ir tai išties džiugina.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kino veteranai Diane Keaton ir Brendanas Gleesonas sukuria labai įsimintiną duetą, todėl bežiūrint į šių žmonių bendravimą, jų potraukį vienas kitam ir poelgius, galima pajusti lengvą chemiją tarp jų vaidinamų personažų. Jie įtikina savo paprastumu ir nuoširdumu, todėl ir pati juosta dėl to įgauna visiškai kitokių atspalvių, kai matai, jog personažai joje gyvena, o ne egzistuoja.
Antraplaniuose vaidmenyse galime pamatyti visai neblogų teatro ir britų kino aktorių būrį, kuriame ryškiausiai sužibėjo Jasonas Watkinsas, Lesley Manville, Simonas Callowas ir Jamesas Nortonas.
Verdiktas
„Lūšna turtuolių kvartale“ – jausmingai paprastas ir be galo nuoširdus filmas apie meilę, žmonių amžių, socialinius visuomenės luomus, norą gyventi po saule ir neįprastus įsitikinimus, kurie ir sudaro pagrindinį šios nuotaikingos juostos variklį.
