Jo manymu, dar anksti dėti tašką “Lietuvos” kino teatro istorijoje, o susitelkusi ir pasipriešinusi visuomenės dalis gali pasiekti savo.

“Praėjusios savaitės susitikime dėl “Lietuvos” kino teatro likimo nebuvo leista dalyvauti žurnalistams, dėl to žiniasklaidoje paskelbta informacija nebuvusi visiškai tiksli ir paskubėta skelbti apie išeities dėl kino teatro uždarymo nebuvimą”, - teigia susitikime dalyvavęs Š. Bagdonas.

Jo darytas susitikimo įrašas atskleidžia keletą su šia istorija susijusių niuansų.

Sieks išsaugoti visuomeninę sklypo paskirtį

Kaip pagrindinę priemonę, siekiant “Lietuvos” kino teatro išsaugojimo, Š. Bagdonas mini siekį teismo keliu neleisti keisti sklypo visuomeninės paskirties. Mat jau rugsėjo 25 dieną sukanka 3 metai, kaip ”VP Market” privatizavo kino teatrą.

Suėjus šiam terminui, bendrovė gali kreiptis į teismą dėl sklypo visuomeninės sutarties keitimo ir tada įgyvendinti savo sumanymą ten statyti naują pastatą, kuriame atsirastų patalpos komercijai ir gyvenamiesiems butams.

“Sklypo paskirties keitimas yra procedūra, kuri užims ir laiko, ir pareikalaus atitinkamų veiksmų”, - aiškina Š. Bagdonas.

Todėl jis ragina netikėti Vilniaus apskrities viršininko Gintaro Gibo teiginiais, esą visuomeninės sklypo paskirties teismo keliu išsaugoti jau neįmanoma.

Vyras įsitikinęs, kad pastato savininkams susidūrus su sunkumais, jiems gali tekti keisti planus. Jis pažymi suprantantis ir gerbiantis “VP Market” poziciją bei jos svarius argumentus, tik matąs problemą, keičiant sklypo paskirtį bei derinant naująją statybą.

Š. Bagdonas pasakoja susitikime išgirdęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažadą paviešinti privatizavimo bei sklypo nuomos sutartis ir to laukiantis.

Praėjusią savaitę vykusiame susitikime Š. Bagdonas atkreipė dėmesį, jog ir “Siemens” arena, ir “Lietuvos” kino teatras startavo nuo 3 mln. litų, tik po to “Siemens” arena ėmė sulaukti didžiulio nelogiško palaikymo, o kinui pinigų neatsiranda”.

Susitikime derybų vengta

Labiausiai Š. Bagdoną stebina, kad susitikime nebuvę jokių derybų: “Nebuvo nagrinėjamas nei didelės kino salės klausimas, o kai buvo pereita prie konkrečių sumų, tebuvo apsišaudyta pozicijomis”.

Pasak Š. Bagdono, šiuo metu dėl kino teatro išsaugojimo renkami visuomenės parašai, organizuojama miestelėnų apklausa.

“Pinigai gali ir turi atsirasti, viskas priklausys nuo politikų valios”, - įsitikinęs visuomenės atstovas.

“Kino teatras “Lietuva” privatizuojamas, meras pažada, kad “Skalvijos” kino teatras “bus kaip saldainiukas”, jis “saldainiuku” netampa, dabar “Sakalvija” privatizuojama, tada kinui pažadama “Menų spaustuvė”, iš principo netinkanti festivaliniams renginiams, bet ir apie jos finansavimą tylima, jos ateitis neaiški”, - sostinės savivaldybės pažadus vardija Š. Bagdonas, tikindamas, kad dabar puiki proga susivokti, kiek dar galima tikėti tokiais savivaldybės pažadais.

Visuomenės atstovas tikina, kad liko neišgirstos kalbos apie tai, jog savivaldybė išvis neskiria pinigų kinui: “Per 3 metus savivaldybė skyrė 3000 litų “Kino pavasariui”, tai visiškai nepateisinama”.

Š. Bagdono teigimu, tada ir valdininkų argumentas, jog “Lietuvos” kino teatro apkrovimas tėra 7 – 8 proc. – nelogiškas. “Jei neskiriama lėšų kultūrai, tai ten ir negali vykti kažkas ypatinga”, - sako Š.Bagdonas. Jis primena, kad ir komercinio kino apkrovimas siekia tik 10 proc.

Š. Bagdonas tikina, kad kultūros žmonių netenkina ir nacionalinė kino politika. Kultūros ministro pareiškimas apie tarimąsi su Meksikos kultūros ministru dėl meksikietiškų filmų ir serialų pirkimo taip pat vertas dėmesio.

Š. Bagdonas pasakoja, jog artimiausi veiksmai – tartis su miestą kūrusiais, stačiusiais ir jo raidai nusipelniusiais asmenimis, nes jų nuomonė ir yra svarbiausia. “Tai, ką jie sukūrė per gyvenimą, vyrai, jaunesni už daugelį sukurtų dalykų, labai lengva ranka keičia”, - sako Š.Bagdonas.

Svarbiausias siekis, anot Š. Bagdono, sukelti visuomenės susirūpinimą miesto ateitimi.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją