Ir dabar, po aštuonerių metų pertraukos nuo didžiojo kino, nemažai prestižinių kino apdovanojimų pelnęs kino kūrėjas sugrįžta su dar vienu perspektyviu projektu, kurio užduotimi tapo plačiai auditorijai atkleisti sunkios ir daug išbandymų reikalaujančios baleto šokėjų profesijos užkulisius.
Apie ką mes čia...
Julia Olšanskaja – iš mažo Šachtinsko miestelio kilusi talentinga baleto šokėja, kurios svarbiausias gyvenimo tikslas – tapti primabalerina Maskvos didžiajame teatre. Ji supranta, jog ši svajonė yra pasiekiama, tačiau gyvenimas tai ne pasaka, todėl kartais tenka rinktis kas yra svarbiau – aistra mylimai profesijai ar šeima.
Kūrinio turinys
Galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti gerus filmus, kuriuose pavyzdingai pateikta baleto tema, todėl nenuostabu, jog nemažai kino mėgėjų laukė naujojo Valerijaus Todorovskio filmo, kuriame papasakota ganėtinai jautri ir šilta vienos paprastos merginos, siekiančios savo gyvenimo svajonės, istorija.
Ir nors filmas nenustebina taip kaip klasikinis 1948 metų miuziklas „Raudoni bateliai“, energingas režisieriaus Stepheno Daldry pasakojimas apie berniuką norintį šokti baletą „Bilis Eliotas“, ir tuo labiau 2010 metų Darreno Aronofsky‘io mistinį ir kraupų penkiems „Oskarams“ nominuotą projektą „Juodoji gulbė“, bet užtat savo natūralumu sugeba sužavėti. Tai ir yra svarbiausia šioje jaudinančioje juostoje.
Bendra filmo istorija sukasi aplink pagrindinę heroję Julią Olšanską, todėl būtent ji ir tampa pagrindiniu viso pasakojimo varikliu, be kurio tiesiog būtų neįmanoma perteikti pagrindinės filmo temos – laiko.
Būtent laikas yra negailestingu kiekvieno baleto šokėjo priešu, tam, kad tą pabrėžtų, režisierius iš kelių matomų perspektyvų pateikė šios vienos šokėjos istoriją. Todėl ne vieną kartą žiūrovai gali pamatyti Julios vaikystę, paauglystę ir išvysti ją kaip suaugusią moterį. Kiekvienas žvilgsnis į šią veikėją yra skirtingas, nes yra skirtingi gyvenimo siekiai ir prioritetai, besikeičiantis požiūris į gyvenimą ir, žinoma, kas svarbiausia balete – pajėgumas. Pati pasakojimo maniera gali šiek tiek nervinti, tačiau galima greitai priprasti prie rodomų vaizdų ir mėgautis Julios metamorfozėmis.
Kalbant apie personažą – tai eilinė, paprasta ir nieko šviesaus gyvenime nemačiusi mergina, kuriai baletas ir šokis yra bene svarbiausia gyvenimo aistra. Tačiau atmetus merginos siekį tapti garsia balerina, tai kartu labai daugiasluoksnis ir problematiškas herojus, kuris, kaip ir mes visi, turi įvairiausių nuoskaudų ir pergyvenimų dėl mylimų žmonių, todėl nenuostabu, jog jai tenka nemažai paaukoti dėl kitų – šeimos, draugų, artimų žmonių, kurie jai reiškia labai daug. Tai gana impulsyvi, bet geraširdė mergina, kuriai iš karto juntama simpatija net ir dėl to, jog ji nelaiko liežuvio už dantų ir rėžia viską, kas jai šauna į galvą.
Kiti filmo veikėjai labai gerai papildo Julią, nes be jų mergina tiesiog negalėtų atsiskleisti kaip asmenybė. Įsimintiniausiais tampa jos geriausia draugė Karina ir jos mama, kuri labai taikliai vaizduoja gyvenančias su turtingais vyrais tuštutes „supermamytes“ karjeristes, o taip pat jos gyvenimo mokytojai – stikliuko neatsisakantis kadaise buvęs genialus baleto šokėjas Potockis ir legendinė baleto mokyklos dėstytoja ponia Veneckaja. Tai ne ką mažiau svarbūs ir įdomūs herojai, kurie kaip ir Julia ne tik suteikia prasmės siužetinės linijos vystymui, bet dar ir sugeba keistis visos juostos eigos metu.
Atmetus herojus ir atsižvelgus į bendrą pasakojimo koncepciją, juostos siužetinės linijos struktūra yra labai paprasta. Pats pasakojimas susideda iš kelių esminių aspektų: sunkių baleto mokyklos mokinių treniruočių, kurios pagardintos itin griežtai atrodančiais mokytojų pamokslais, mokinių tarpusavio santykių ir konkurencijos. Tik pastaroji buvo pateikta pernelyg švelniai, netgi galima būtų pasakyti, jog konkurencija tarp pagrindinių juostos varžovių atrodė labai žmogiškai.
Deja, gyvenime retai kada taip būna.
Patys veikėjų tarpusavio santykiai atrodo natūraliai, pokalbiai apie gyvenimą – tikslūs, apie patį laiką – prasmingi, tik trūksta romantinės dalies. Visiškai jokios meilės ar jausmingų herojų santykių čia nėra. Užsimenama, taip, bet taip vangiai, jog išvis galėtų nebūti tų scenų, nes jos neturi jokios įtakos istorijos vystymui.
Filmas žiūrisi įtikinamai, nenuobodžiai, kai kur net gali sugraudinti, todėl prasmingų ir įkvepiančių dramų mėgėjams juosta turėtų palikti gerą įspūdį, tačiau iš jos nereikia tikėtis mano anksčiau minėtų filmų lygio. Ir taip, tai nėra geriausias Valerijaus Todorovskio filmas, tai nėra geriausias paskutinių kelerių metų rusų filmas, bet tai filmas, kuris moko mylėti savo profesiją, ir nesvarbu, kokia ji būtų. Todėl už tai, kad režisierius atskleidė ne vien baleto mokyklos užkulisius, bet dar ir pateikė žmogiškąsias vertybes, filmas yra vertas peržiūros.
Techninė juostos pusė
Apie techninę filmo pusę daug kalbėti nereikia, todėl trumpai aptarsiu pliusus ir minusus. Pirmiausia, kas labiausiai įstrigo žiūrint šį filmą didžiajame ekrane – tai garso takelis. Tiesiog nepriekaištinga, kartais epiškai skambanti ir tokia jausminga muzikinė palyda, už kurią tenka dėkoti juostos kompozitorių duetui Pavelui Karmanovui ir Anai Drubič.
Vizualiai filmas taip pat spindi, nes jame galime iš labai įdomių perspektyvių pamatyti Maskvos didžiojo teatro sceną, puikias dekoracijas ir įspūdingus veikėjų kostiumus. O tam, kad galėtume mėgautis visais išvardytais filmo techninės pusės niuansais, dėkojame kameros virtuozui, vienam geriausių rusų kino operatorių Sergejui Michalčiukui. Jis ne tik sugebėjo apčiuopti svarbius filmo elementus, bet ir gracingai nufilmuoti pačius šokius, kurie pakeri. Ypatingai gerai nufilmuota finalinė juostos scena.
Garso montažas geras, čia tikrai nėra jokių priekaištų, tačiau vaizdo montažas kartais nukenčia dėl pernelyg dažnų grįžinėjimų į praeitį. Tik praėjus kone pusvalandžiui galima priprasti prie tokios pasakojimo būdo manieros.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktoriai filme suvaidino labai natūraliai, o tai šiek tiek nustebino, nes visgi pusė iš jų yra baleto šokėjai, kuriems tai buvo pirma kino patirtis. Žinoma, labiausiai džiugu už mūsų tėvynainę, baleto šokėją ir pagrindinio vaidmens atlikėją Margaritą Simonovą. Nuo pradžios iki filmo galo ji kerėjo savo pasirodymu, kuris nespinduliavo teatrine vaidyba, kas mane netgi nustebino. Jaunai aktorei pavyko ne tik emocionaliai perteikti savo vaidinamą personažą, bet ir juo gyventi. Matėsi, kad ji atidavė visą save šiai rolei, nes tiek jai, tiek ir jos personažui baletas yra visas gyvenimas. Identiškai atrodė jaunąją Julią suvaidinusi Ekaterina Samuilina.
Nepastebėta neliko ir kino veteranė, antraplanio ir labai svarbaus ponios Veneckos vaidmens atlikėja Alisa Freindlich. Galima sakyti, jog tai būtent ji pirmąją filmo pusę buvo svarbiausiu ir įdomiausiu personažu, nuo kurio priklausė Julios Olšanskos ateitis. Tai vienas stipriausių moteriškų vaidmenų rusų kine, kurį teko matyti per pastaruosius keletą metų. Ši savo charizma spinduliuojanti veikėja akimirksniu užgožė visus kitus antraplanius herojus.
Iš įdomesnių pasirodymų galima paminėti susenusio Aleksandro Domogarovo vaidmenį. Aktorius gerai atliko Potockio vaidmenį, tik susidarė įspūdis, jog jis ne vaidino, o buvo savimi. Sklinda gandai, jog gyvenime jam dabar sunkus periodas ir jis dažnai ieško laimės butelyje.
Julios draugę ir priešininkę suvaidinusi baleto šokėja Ana Isajėva irgi visai neblogai laikėsi, natūraliai, netgi galima pasakyti, kad atitinkamai savo personažui parinkta aktorė. Tai graži, darboholikė ir konkurencijos nekenčianti mergina, kurios didžiausiu priešininku tampa pavydas. Kaip ir Julia, taip ir jos atliekama Karina sugeba pateikti nemažai staigmenų siužetinėje linijoje, todėl stebėti jų nekaltą priešpriešą yra visai įdomu.
Verdiktas
„Didysis baletas“ – estetiškai pastatyta režisieriaus Valerijaus Todorovskio drama apie vienos provincialios merginos svajonę, kurios pagrindiniu tikslu siužetinės linijos eigoje tampa laiko sąvokos nagrinėjimas ir sunkiai įkandamos balerinų profesijos užkulisiai. Pagardinta gera muzikine palyda, akis kerinčia išore ir natūralia pagrindinių filmo aktorių vaidyba, juosta, neatsižvelgiant į kai kurias banalias pasakojimo detales, tampa dar ir vienu kokybiškesnių kino projektų retai kino ekranuose matoma baleto tema.
