Apie ką mes čia...
Niujorko mieste gyvenanti labai principinga mergina Kerė Pilbė turi daugybę asmeninių problemų, kurių ji nedrįsta išpasakoti net ir savo psichologui, daktarui Petrovui. Todėl, norėdamas jai pagelbėti, Petrovas pasiūlo Kerei vieną paprastą būdą tapti laimingai – sudaryti sąrašą dalykų, kuriuos ji turi įgyvendinti. Tačiau tai nėra labai paprasta užduotis Kerei, kuriai perlipti per save ir savo įsitikinimus yra misija neįmanoma.
Kūrinio turinys
Nepriklausomas amerikiečių kinas kiekvienais metais pateikia mums ganėtinai įdomių staigmenų, kurios spinduliuoja paprastumu, bet kartu sužavi iki pat širdies gelmių. Ir būtent tokiu filmu yra režisierės Susan Johnson filmas apie protingą, savo vertę žinančią niujorkietę Kerę Pilbę, kurios gyvenimas susiklostė ne taip gerai, kaip ji pati to norėtų.
Filmo siužetas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprastas, tačiau jame slypi daug tiesos apie šiuolaikinius žmonių santykius ir jauno žmogaus požiūrį į gyvenimą. Nuo pat pradžios filme pateikiama svarbiausia siužetinės filmo linijos problema – ar išdrįs pagrindinė herojė perlipti per savo principus ir leisis avantiūrai, kurią jai pasiūlo psichologas.
Ir kas įdomiausia, visi tie punktai iš psichologo sąrašo, kuriuos turi įvykdyti Kerė Pilbė, labai gerai sukritikuoja šiuolaikinio žmogaus mentalitetą, kuris neturi laiko nei gerai knygai, nei naujoms pažintims, nei sau pačiam. O ką kalbėti apie meilės reikalus, kurie yra taip iškreipti, jog žmogui su tradicinėmis vertybėmis reikėtų pasislėpti po pernykščiais lapais. Todėl kiekviena filmo scena, kurioje pateikiami paminėti niuansai, puikiai įsipaišo į bendrą pasakojimo branduolį, sukuriant lyg ir romantišką pamatą turinčią istoriją, bet kartu sugebančią atkreipti dėmesį į klaidas, kurias daro žmonės, norėdami įtikti kitiems, bet tik ne sau.
Nuotaikingas juostos tonas taip pat yra viena iš svarbesnių filmo sudedamųjų dalių, todėl humoro filme netrūksta. Ir tai ne koks nors banalus, vulgarus ar tualetinis humoras, o intelektualiai pateiktas humoras, kuris verčia juoktis iš pačių netikėčiausių situacijų, į kurias pakliūva pagrinidniai filmo veikėjai. Bet ne vien situacijos verčia šypsotis, o ir patys personažų dialogai, kurie puikiai pritaikyti kiekvienam iš filme pasirodančių herojų.
Kalbant apie herojus, kurie šiame pasakojime sudaro vos ne pagrindinį juostos sėkmės akcentą, galime išskirti kelis, kurie padaro gerą įspūdį. Pirmiausia, tai pati Kerė Pilbė, kuri vaizduoja tipinės vyrų nuskriaustos moters tipažą. Ir nors iš jos poelgių ir situacijų galima gerai pasijuokti, tačiau rimčiau įsižiūrėjus į šį personažą, susimąstai apie tai, kaip žmogaus gyvenimą sugeba sužlugdyti kitas asmuo.
Kitu smagiu herojumi tampa Sajus, kuris visos juostos metu vos ne persekioja pagrindinę veikėją. Jo nuoširdumas ir noras patikti merginai sužavi. Antraplaniai herojai, kaip daktaras Petrovas, Kerės tėtis, bendradarbiai Tara ir Duglasas puikiai papildo Kerės psichologinį portretą, todėl dėka šių herojų galime pamatyti kaip atsiskleidžia pagrindinės herojės problemos. Žinoma, yra ir neigiamų personažų kaip Metas ir profesorius Harisonas, kurie taip pat sudaro labai svarbų pamatą istorijai ir pateikia itin tikrovišką vyrų požiūrį į naivias merginas. Bežiūrint į juos, darosi pikta, nes per tokius šunsnukius daugelis merginų, padorių ir savo vertę žinančių, priešiškai nusistato prieš vyrišką lytį skanduodamos, jog visi vyrai yra kiaulės.
Filmui pasibaigus, juosta palieka labai šiltą ir lengvą jausmą. Tai nenuobodus pasakojimas, kurio metu galima ne tik gerai praleisti laiką, bet ir pasimokyti tam tikrų dalykių, o svarbiausia, suprasti, jog būtent tu esi savo laimės kalvis, o ne kiti žmonės.
Techninė juostos pusė
Šis nedidelio biudžeto filmas gali pasigirti labai geru kameros darbu, kuris visos juostos metu parodo kitokį Niujorko grožį – tą paprastą, buitinį, niekuo neišsiskiriantį nuo kitų miestų grožį, kuris išties sužavi. Taip pat ir filme girdima muzika turi savito žavesio. Kiekviena muzikinė kompozicija gerai priderinta prie rodomų scenų, kas suteikia filmui jaukumo ir paprastumo. Garso ir vaizdo montažas standartinis tokio pobūdžio filmams, todėl nieko išskirtinio mes nepamatome. Tik gerai sudėliotą istoriją, kurią karts nuo karto nutraukia Kerės prisiminimai apie pirmą savo meilę.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktoriai filme puikiai atliko savo darbą, todėl su dideliu malonumu buvo galima stebėti jų pasirodymus. Tiek Kerės Pilbės personažą įkūnijusi aktorė Bel Powley sugeba sužavėti savo paprastumu, tiek ir jos tėtį vaidinantis kino veteranas Gabrielis Byrne‘as sugeba sudominti savo pasirodymu.
Taip pat išskirti galima šioje juostoje už humorą atsakingus aktorius Vanessa Bayer ir Desminą Borgesą, kurie atliko Kerės bendradarbių vaidmenis. Tiesiog labai juokingi ir charizmatiški herojai. Ne ką mažiau sužavi ir Williamas Moseley‘is, atlikęs Sajaus vaidmenį. Savo paprastumu žavintis herojus, kuris nuo pirmų akimirkų pasirodęs kino ekranuose pakeri.
Daktaras Petrovas, kurį suvaidino Nathanas Lane‘as, irgi turi išskirtinį žavesį, todėl būtent jis tampa svarbiausia Kerės Pilbės gyvenimo pasikeitimo priežastimi. Kaip ir du kiti vyrai – Metas ir profesorius Harisonas, kurie pakeitė jos požiūrį į vyrus. Juos įkūniję Jasonas Ritteris ir Colinas O‘Donoghue puikiai pavaizdavo tam tikrą vyrų tipažą, kuris dažniausiai atsakingas dėl moterų neapykantos vyrams.
Verdiktas
„Mergina su principais. Kerė Pilbė“ – savo paprastumu ir nuoširdumu nuo pradžios iki pat finalo kerinti juosta, kurioje intelektualus humoras susipina su neišgalvotomis gyvenimiškomis dramos vertomis situacijomis, į kurias pakliūna kiekvienas jaunas žmogus, norintis pabėgti nuo savęs ir jį persekiojančių problemų. Šis puikus nepriklausomo amerikiečių kino pavyzdys be gero scenarijaus ir išraiškingai pateiktų jaunos moters išgyvenimų, džiugina įtikinama pagrindinių aktorių vaidyba, jų dialogais ir pačiais personažais, kurie sukelia įvairiausius jausmus – nuo susižavėjimo iki neapykantos.
