Algirdas Kaušpėdas:
„Man patiko tai, kad E. Vėlyvis pakilo į savotišką socialinį-politinį lygį. Tau jau ne šiaip koks bulvarinis skaitalas, o politinis šiupinys. Filmas sąmojingas, meistriškai sukaltas siužetas, daug netikėtų scenų – nors viskas vystosi logiškai, bet kartu netikėtai.
Puikus tempas, ko dažnai trūksta lietuviškiems filmams – jie dažnai antroje filmo pusėje sustoja, o čia to nebuvo. Labai geras kastingas, man ypač patiko Gytis Ivanauskas – jis man buvo filmo atradimas. Labai patiko, kad yra aktorių tęstinumas iš ankstesnių „Zero“ dalių, iš jų tikiesi tam tikro lygio, ir tai įvyksta. Apskritai, sakyčiau, labai drąsus filmas, kadangi lietuviai tik deklaruoja tokie esantys, nors iš tikro nėra.
Žinoma, viskas padidinta, sukurtas groteskas, bet aš tikiu, kad dar neseniai, o gal ir dabar, dar yra tokie santykiai tarp žiniasklaidos, teisėtvarkos ir politikos institucijų. O toks kalbėjimas per filmą irgi yra tam tikra pilietinė pozicija, tam tikras velnio varymas.
Nerekomenduočiau jo tik vyresniems žmonėms – jie nesupras, apie ką čia kalba, tik susijaudins ir susigadins nuotaiką. Sakyčiau, kad filmas tik suaugusiems, bet ne tik pagal amžių – taip pat ir tiems, kurie be kompleksų, be prietarų, be išankstinių nuostatų, be gražaus pasaulio natiurmortų. Tokiems, kurie suaugę ir brandūs – jiems reikia ateiti pažiūrėti.
Po filmo savęs juokais paklausiau, kodėl manęs nepakvietė filmuotis į „Zero III“. Gal bent kokį mažą vaidmenį Emilis būtų man radęs. Jis režisavo „Anties“ 30-mečio koncertą, tapome draugais, ir mielai priimčiau tokį kvietimą išbandyti save jo filmuose.“
Aidas Puklevičius:
„Filmas man patiko, kadangi tai proga pasijuokti, o kuo tokių progų daugiau, tuo gyventi smagiau. Vienintelis dalykas, kuris ne tiek kliuvo, kiek kirbėjo kažkur ties stuburo smegenimis, kad tai ne tiek filmas, ne tiek etiudų rinkinys, o portalų antraščių plėtinys. Žiūrovui, menkiau besigaudančiam filmo kontekste, juoko turėtų būtų dvigubai mažiau, vadinasi, universalumo šiek tiek trūksta.
Kiek realus filme kuriamas politikos vaizdas? Niekad nebuvau politikoje, tai ir tokių patarimų iš vidaus negalėčiau padalinti. Iš vienos pusės – taip, valdžia svaigina, o apsvaigus galima velniai žino ko prikrėsti. Iš kitos – politikoje apstu vidutinybių, kuriems euras saujoj brangesnis už bet kokią milijonais apkaišytą orgiją girioj. Tiesa, ir dar vienas dalykas – gyvenime šiaip viskas būna lėčiau, banaliau ir nuobodžiau, todėl tam ir reikalingi scenaristai su režisieriais, kad iš tos pilkos monotonijos išspaustų koncentruotą adrenaliną.
Lyginant su ankstesniais „Zero“ filmais, pirmas buvo daug liūdnesnis ir padrikesnis. Antras buvo tikra juodoji komedija ir daug tampriau suvyniota į vientisą audinį. Trečias, kaip jau sakiau, išplėtotų ir išrutuliotų sensacingų antraščių rinkinys.
Tiems kritikams, kuriems E. Vėlyvio filmai ir juodas humoras per aštrūs, pasiūlyčiau atsiversti kokios nors XIX a. kilmingų mergelių pensiono auklėtinės dienoraštį, šiek tiek pažliumbti ties egzaltuotais įrašais, tada juos išrašyti kvailose nuotraukose su gėlėmis ir mėnesienomis, ir susiklijuoti savo feisbuko sienoje.
Jeigu režisierius E. Vėlyvis manęs paprašytų sukurti temą ketvirtajam „Zero“, sakyčiau, kad yra viena sritis, kuri amžiais praslysta nepastebėta – akademinė šviesuomenė ir tamsuomenė. Baisiai knietėtų pablusinėti, kas vyksta ten.“
Jogaila Morkūnas:
„Aš džiaugiuosi, kad filme yra sveikas humoras, ir jis juokingas, nes labai retai kada lietuviškas humoras būna juokingas.
Man patiko, kaip Petras Gražulis pakomentavo, kad politikoje daug žiauriau nei šiame filme. Gal kai kur ir perlenkta, bet daug tiesos parodyta. Daug ką galima atpažinti iš realybės. O nuėmus šiek tiek sutirštintų spalvų, būtų visai realu.
Jei mane E. Vėlyvis pakviestų nusifilmuoti savo filme, mielai sutikčiau – ne tik savo malonumui, bet ir dėl to, kad prie kino klasiku tampančio šio režisieriaus darbų prisidėti būtų garbė. Ir labai įdomu.
O filmo tema man aktuali, ne kartą teko susidurti su korupcija, dvigubais standartais. Bet santykiai su žmonėmis yra toks dalykas – vieni sprendžia visokius konkursus vienaip, kiti kitaip. Negali nieko padaryti, vieni moka pralaimėti švariai, kiti to nesugeba. Man labiau patinka pralaimėti švariai, nes tada gali vaikščioti iškelta galva ir dėl nieko ne gėda.
Apskritai man „Zero III“ pirmiausiai buvo pramoga, neprivertė susimąstyti. Aš šiaip žmogus esu be galo paviršutiniškas, ir gilus mąstymas man nepriimtinas iš esmės.“
Naujausia E. Vėlyvio kino juosta paliečia politikos, žiniasklaidos ir verslo ryšių temą – korupcija, cinizmas, pinigai ir aistra bus tik kelios nuodėmės, iš kurių suplakta ši juodoji komedija. Naujoje „Zero“ dalyje pamatysime pamėgtus aktorius – Ingą Jankauskaitę, Ramūną Cicėną, Rimantę Valiukaitę, Gytį Ivanauską, Mindaugą Papinigį, Kęstutį Jakštą, Ramūną Rudoką, Andrių Bialobžeskį ir kitus.
