Dabar, praėjus penkeriems metams nuo triumfo su filmu „Operacija Argo“, Benas Affleckas kviečia pasimėgauti jo naujuoju gangsterinės temos projektu, paremtu Denniso Dehano 2012 metais išleisto romano motyvais.

Apie ką mes čia...

Airių kilmės nusikaltėlis Džo Koflinas vieną dieną patenka į rimtą bėdą, pastojęs kelią Bostono miesto gangsteriui Albertui Vaitui. Tik per plauką išvengęs mirties, vyras nenustoja galvojęs apie kerštą. O kad įgyvendintų savo keršto planą, jis pasiryžta peržengti savo principus ir nusilenkti kitam vietiniam mafijozui, su kurio pagalba bus galima eliminuoti jo mirtiną priešą. Taip prasideda Džo kelias į nusikalstomojo pasaulio viršūnę...

Kūrinio vidus

Likus nepilnai savaitei iki šio filmo premjeros Lietuvoje, gavau Denniso Lehano knygą, kurią su malonumu perskaičiau, kad galėčiau objektyviai ir adekvačiai įvertinti šio literatūrinio kūrinio ekranizaciją. Manau, kad norint vertinti filmus, kurie yra statomi pagal knygas, komiksus ar kokius nors tikrus įvykius, visada reikia susipažinti su pirminiais šaltiniais, kurie tampa itin svarbiu pagrindu pasakojamai istorijai kino filmuose.

Ir šiuo atveju tai buvo labai geras sprendimas, nes, kaip žinia, Denniso Lehane‘o kūriniai „Kuždesių sala“, „Mistinė upė“ ar netgi „Dingusioji“ skiriasi nuo ekranizacijų, prie kurių dirbo tokie meistrai kaip Clintas Eastwoodas ir Martinas Scorsese.

Todėl buvo išties smalsu, ar daug skiriasi filmas nuo knygos, ko buvo atsisakyta, kaip yra pateikti herojai pačiame filme ir ar jie gerai įsipaišo į pasakojamą istoriją. Nes, visgi, prie filmo scenarijaus dirbo ne vienas Benas Affleckas, bet ir pats knygos autorius.

Asmeniškai šio filmo laukiau daugiau kaip dvejus metus nuo to laiko, kai buvo paskelbta, jog jis taps kitu režisūriniu Beno Afflecko darbu. Kaip aktorius, Benas ne itin blizga, bet kaip režisierius – jis puikus.

Todėl nenuostabu, kodėl jo naujas filmas buvo taip laukiamas. Kitu svarbiu akcentu be paskirto režisieriaus buvo ir pati tema. Visgi paskutiniais metais gangsterių tema mus galėjo džiuginti tiesiog tobulas britų serialas „Smalsūs žvilgsniai“ bei stiprus kanalo „HBO“ serialas „Sausas įstatymas: mafijos gimimas“. Ir, tiesą sakant, „Nakties įstatymai“ turi pastarojo serialo dvasios.

Bet ne vien jis tapo Beno Afflecko įkvėpimo šaltiniu. Filme akivaizdžiai matosi tokių filmų kaip „Visuomenės priešai“, „Kelias į pražūtį“ ir „Milerio kryžkelė“ detalės, kurios sudaro tam tikrą kokteilį pasakojant Džo Koflino kelią į nusikalstomo pasaulio viršūnę Floridoje.

Filmo pasakojimas paprastas kaip dukart du, o tokia siužetinė linija, kurią pasiūlo režisierius, jau matyta daugelyje panašaus pobūdžio filmų. Bet tuo šis filmas ir yra žavus. Žiūrovui leidžiama patirti malonumą stebinti ano laikotarpio nusikaltėlių gyvenimą nesistengiant išrasti dviračio. Ir tą nurodo pats filmo režisierius Benas Affleckas, kuris puikiai žino, jog gangsterių tema kine jau ne naujiena, o nuo „Krikštatėvio“ pasirodymo praėjo beveik pusė amžiaus. Per tą laikotarpį pasirodė dešimtys puikių juostų, todėl pralenkti jas yra beveik neįmanoma, bet pasistengti prilygti ir nenuvilti kriminalinio žanro gerbėjus, galima.

Juostos siužetinės linijos epicentre atsiduria Džo Koflinas, kuris, nenorėdamas tarnauti gangsteriams ir mafijozams, pats tampa to dalimi. Tas labiausiai žavi siužete, nes norisi stebėti, kaip atrodys jo kelias į nusikalstamo pasaulio olimpą ir kokiais būdais jam pavyks jį pasiekti. Knygoje, tiesa, įvykiai buvo pateikti platesne forma, todėl pažintis su sausojo įstatymo laikotarpiu ir Floridos bei Bostono gangsteriais buvo labiau įtraukianti, nes autorius negailėjo smulkmenų, būdingų būtent minėtam laikotarpiui. Bet netgi ir padrikai bei ganėtinai greitai papasakoti įvykiai neišmuša iš vėžių. Viskas pateikiama aiškiai, paprastai ir kartu grubiai. Būtent grubumas ir tampa šio filmo firminiu triuku. Kaip jau galima suprasti, tai nebus švelnus pasakojimas apie blogas dėdes, bet brutali istorija, kurioje netrūksta labai kietų susišaudymų, žudynių, sekso ir prievartos. Ir viskas bendrai susižiūri išties efektingai ir nenuobodžiai. Vienintelė juostos dalis, kuri šiek tiek buvo perspausta, tai religinės ideologijos, kurias skleidė Loretos Figis personažas.

Personažai filme įdomūs, bet jie neišskirtiniai. Nebuvo nė vieno herojaus, kuris labai įsimintų ir apie jį galima būtų galvoti pasibaigus šiai juostai. Deja, bet to tikrai šiame filme nėra. Užtat kiekvienas personažas pateiktas taip, kaip ir knygoje. Herojai atrodo tvarkingai, esantys savo vietoje, simbolizuojantys ano laikotarpio mentalitetą ir žmonių tipažą, pradedant moterimis už pinigus ir baigiant teisėjais. Jie visi gerai įsipaišo į sausojo įstatymo laikotarpį, kada gatvėse karaliavo korupcija, smurtas ir purvas.

Veiksmo filme netrūksta ir jis yra įvairus. Galima matyti itin smagiai atrodančias automobilių gaudynes, kurios kažkiek primena kompiuterinį žaidimą „Mafija“, o taip pat ir rimtus susišaudymus, kurie kaskart tapdavo įdomesniais. Ypatingai paskutinės filmo scenos, kuriose dalyvavo būrys įtūžusių gangsterių, atrodo nuostabiai. Žymiai kiečiau už tą nevykusią parodiją pavadinimu „Gangsterių medžiotojai“, kurią taipogi kuravo studija „Warner Bros.“.

Apibendrinant ir kaip visada neišpasakojant svarbių detalių, galiu pasakyti, jog filmas vertas peržiūros didžiajame kino ekrane, nors jis mane kažkiek nuvylė. Visgi lūkesčiai buvo išties dideli, tiek kaip gangsterinio kino gerbėjui, tiek ir žmogui, kuriam patinka režisuoti Beno Afflecko filmai, tačiau visumoje tai verta dėmesio juosta.

Techninė juostos pusė

Galima sakyti, jog iš techninės juostos pusės viskas atrodo gerai. Labiausiai į akis krenta epochos pateikimas. Kostiumai filme puikiai pavaizdavo rodomo laikotarpio madas, o aplinka – mašinos, pastatai, vietovės – akimirksniu nukėlė į XX a. pirmąją pusę, kai miestus valdė žiaurūs ir įstatymams nepaklusnūs gangsteriai.

Žinoma, visas šis grožis būtų bevertis, jeigu ne išraiškingas trijų JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų laureato, operatoriaus Roberto Richardsono darbas. Kruopštus, detalus ir efektingas darbas. Vien pasižiūrėjus kaip gerai atrodo susišaudymo ir gaudynių scenos supranti, jog juostą filmavo tikras savo srities specialistas.

Muzika juostai tiko. Rami, kažkiek agresyvi, kartais stipriais akordais džiuginanti ir puikiai priderinta prie kiekvienos filme rodomos scenos, kad būtų galima dar labiau pabrėžti iš ekrano sklindančią atmosferą.

Garso montažas be kalbų – kokybiškas ir dažnai suteikiantis reikalingos įtampos susišaudymo scenų metu. Vaizdo montažas neblogas, bet bežiūrint filmą akivaizdžiai matėsi, jog kai kurios iš jų buvo sutrumpintos dėl smurto sumažinimo. Net neabejoju, jog ateityje sulauksime šio filmo „Režisieriaus versija“, kurioje visos sutrumpintos scenos bus parodytos visame gražume.

Aktorių kolektyvinis darbas

Benas Affleckas – unikalių sugebėjimų aktorius. Jeigu vaidina pas kokį nors kitą režisierių, jis beveik visuomet atrodo taip pat, nesistengia, nerodo jokio entuziazmo, bet jeigu kalba eina apie jo paties režisuotus filmus, kuriuose jis dažniausiai atlieka pagrindinį vaidmenį, vaizdas būna visiškai kitoks. Šiame filme, žinoma, jis neįtikino taip kaip „Mieste“ ar „Operacijoje Argo“. Galbūt jis nebuvo geriausiu pasirinkimu Džo Koflino vaidmeniui, bet jis susidorojo su savo role visai neblogai. Ne Oskarinė vaidyba, bet ir ne medinė.

Be jo viso filmo metu, kuriame galima buvo matyti daug įvairių personažų, vos tik keturiems aktoriams pavyko pasirodyti įdomiai. Žinoma, kalba eina apie puikiąją Sienną Miller, kuri savo pasirodymu įtikino, gražuolė Zoe Saldana taip pat pasirodė šauniai, bet labiausiai į akis krito aktorius Chrisas Cooperis ir talentingoji Elle Fanning. Gaila, kad to paties negalima pasakyti apie Brendaną Gleesoną ir Clarką Greggą, kurių potencialas nebuvo išnaudotas.

Verdiktas

„Nakties įstatymai“ – tai ganėtinai kokybiškas gangsterinės temos filmas, paremtas to paties pavadinimo Denniso Lehane‘o knyga, kuris savyje surinko visas geriausias savybes iš žinomiausių žanro juostų. Nenuobodus, brutalus, įdomiai papasakotas ir nepriekaištingai nukeliantis žiūrovus į sausojo įstatymo laikotarpį filmas be abejonės paliks savo pėdsaką XXI a. kriminalinių filmų žanre.

Filmo anonsas: