Apie įsiplieskusį konfliktą DELFI penktadienio rytą informavo skaitytojas. Laiške jis ne tik nupasakojo susiklosčiusią situaciją, bet ir pridėjo konflikto metu darytus vaizdo įrašus.
„Šiaip nežiūriu lietuviškų filmų, bet nusprendžiau pamatyti naują A. Ramanausko „12 kėdžių“ pastatymą (sakykite, ką norite, bet lietuviai dar ilgai nieko geresnio nepadarys nei Šurikas („Šuriko nuotykiai“ – DELFI), „Briliantinė ranka“ ar „12 kėdžių“ orginalas).
Pats filmas nei labai patiko, nei nepatiko – naujas ir kitoks. Gal kiek per daug ant vatnikų varo. Bet tai, kas nutiko filmo metu, parodo, kad mes dar ilgai vaduosimės iš sovietinio mentaliteto.
Siunčiu vaizdo įrašus, kuriuos vakar pavyko nufilmuoti man ir draugui.
Seanso metu vaikinų grupė trugdė žiūrėti filmą tiek mums, tiek kitiems aplinkiniams. Jie komentavo, koks filmas yra šūdinas ir kad rusiška versija buvo geresnė. Kiti, kuriems filmas patiko ir kurie suprato paslėptas mintis, gynė filmą. O pasibaigus filmui kilo konfliktas, kuris vos neprivedė iki muštynių. Dar nesu matęs, kad filmas sukeltų tiek emocijų“, – laiške rašė skaitytojas.
DELFI publikuoja ir skaitytojo atsiųstus vaizdo įrašus, kuriame užfiksuotas tarp žiūrovų kilęs konfliktas.
DELFI susisiekė su „Multikino“ rinkodaros vadovu Raimundu Bilinsku. Kino teatro atstovas patvirtino, kad ketvirtadienio vakarą filmo seanse iš tikrųjų kilo konfliktas.
R. Bilinskas paragino visus „Multikino“ lankytojus nelikti abejingiems ir nedelsiant kreiptis į kino centro darbuotojus, jei kino seanse žiūrovų ramybę trikdo neadekvačiai besielgiantys asmenys.
„Kažkoks nedidelis konfliktas iš tiesų įvyko. Kažkas gestikuliavo, kažką buvo stengiamasi pastumti. Kino seanso metu dirbusi pamainos vadovė sakė, kad buvo dvi grupelės, kurios po filmo apsižodžiavo. Konfliktavę asmenys buvo paprašyti liautis, netrukus išsiskirstė“, – sakė R. Bilinskas ir pridūrė, kad, laimė, apsauginio pagalbos neprireikė.
Kino centro atstovas tikina, kad per septynerius metus panašių konfliktų nėra buvę.
Kiekvieno seanso metu kino salė yra tikrinama kas 15-20 minučių – taip stengiamasi užtikrinti, kad salėje nėra girtaujančių, triukšmaujančių ar kitaip aplinkinių ramybę trikdančių asmenų. Jei tokių pasitaiko – taisyklėms nusižengę žiūrovai gauna įspėjimą arba yra nedelsiant išprašomi iš seanso.
„Būna, kad žiūrovai į kino salę įsineša ir savo alkoholį... Mes griežtai tikriname lankytojus, tačiau visų nesužiūrėsi. Striukės plačios, storos, randa, kur paslėpti.
Apie filmą „12 Kėdžių“
Pusmetį filmo scenarijų pagal kultinį Odesos rašytojų Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romaną rašęs A. Ramanauskas įsitikinęs – šio filmo negalima lyginti su sovietiniu produktu. Anot jo, sovietų laikais net nebuvo gero kino, tiesiog žmonės žiūrėjo tai, ką galėjo, nes nebuvo, ką žiūrėti.
Naujoji lietuviška nuotykių komedija „12 Kėdžių“ buvo sukurta remiantis 1928 metais parašytu kultiniu romanu „Dvylika kėdžių“, bet daugelyje pasaulio šalių ekranizuota istorija lietuviškoje versijoje atgimė naujai.
Filme žiūrovų laukia pažintis su dviem skirtingų laikmečių personažais – šiuolaikiniu vaikinu Benderiu (aktorius Mantas Stonkus) ir sovietinės epochos atstovu Kysa (aktorius Julius Žalakevičius). Nuotykiai prasideda, kai šis Benderiui prasitaria apie dvyliką uošvienės kėdžių, kurių vienoje paslėpti briliantai. Dvi neįtikėtinai skirtingos asmenybės suvienija savo jėgas ir leidžiasi į nesusipratimų ir pavojų kupiną lobių paiešką kone po visą Lietuvą.
Filmo anonsas:
Kadrai iš filmo:
