„Turbūt bus sunku patikėti, bet per savo 30-ąjį gimtadienį nusprendžiau apsilankyti morge. Atėjus teko pasirašyti sutikimą, kad nesiskųsiu, jei susirgsiu kokia liga, pavyzdžiui, pasigausiu ebolos virusą. Niekada prieš tai nebuvau matęs mirusio kūno, o išėjęs iš ten jau buvau matęs kokius 400. Vėliau man davė veido kaukę ir pakvietė į patalpą, kur daromi skrodimai. Vienu metu buvo išdarinėjami keturi ar penki kūnai. Per švelnu būtų sakyti, kad mane ištiko šokas. Tai sukrėtė. Išėjęs paskambinau režisieriui ir pasakiau: žmogau, jei tau pavyks sukurti bent dešimtadalį to, ką patyriau, tai bus geriausias visų laikų siaubo filmas“, – pasakoja aktorius.

Tai, jog šios juostos kūrimas buvo itin sudėtingas, patvirtina ir tokių juostų, kaip „Troja“, „Drąsi širdis“, „Rizikinga erzinti diedukus 2“, „Iksmenai“, „Borno“ frančizės bei dešimčių kitų hitų puikiai pažįstamas aktorius Brianas Coxas. Jam šis darbas buvo vienas įsimintiniausių iki šiol ir įsimins iki pat gyvenimo galo, mat filmavimo aikštelėje jiems gelbėjo net psichologai.

Siaubo trileryje „Skrodimas“ tėvas ir sūnus iškart, kai tik jiems atgabenama minėta neatpažinta moteris, imasi darbo. Pirminė kūno apžiūra nepateikia nieko keisto: nematyti jokių smurto požymių. Tuo tarpu skrodimas atskleidžia kur kas kraupesnę tiesą: sulig kiekvienu pjūviu tėvas ir sūnus išvysta vis naujus vidinius merginos sužalojimus – organų dalių trūkumą, randus, kraujo išsiliejimą. Netrukus paaiškėja, kad tai netgi nėra baisiausia skrodimo dalis. Kad ir kaip atrodytų neįmanoma, panašu, kad paslaptingos merginos skrodimas morgo rūsyje pažadino (ar prikvietė?) siaubingas pragaro jėgas.