Prieš metus kino teatruose dominavo labai daug šnipų temos juostų pradedant „Ji-šnipė“ (angl. „Spy“), „Neįmanoma misija: slaptoji tauta“ (angl. „Mission Impossible: Rogue Nation“) ir baigiant naujuoju Džeimso Bondo filmu „007: Spectre“ (angl. „Spectre“), todėl buvo aišku, jog kitais metais Holivude atsiras naujos tendencijos, kuriomis naudosis didžiausios pasaulio kino studijos „Warner Bros.“ ir „Disney“.

Šiuos metus galime apibūdinti kaip „kino komiksų“ metus, nes 2016-aisiais didžiausias dėmesys buvo skirtas būtent tokio pobūdžio filmams. Vien jau metų pradžia buvo daug žadanti, kai per Šv. Valentino dieną kino ekranuose pasirodė metų originaliausias ir smagiausias komiksais paremtas filmas „Deadpool“. Filmas pakerėjo milijonus žiūrovų visame pasaulyje, o taip pat sudomino ir Lietuvoje gyvenančius komiksų gerbėjus, kurie liko patenkinti pamatytu reginiu.

Po mėnesio kino teatruose pasirodė vienas laukiamiausių metų filmų – epinė Zacko Snyderio režisuota žymiausių pasaulio superherojų akistata filme „Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra“ (angl. „Batman v Superman: Dawn of Justice“). Tamsus, efektingas ir naują „DC“ komiksams erą kine užtvirtinęs filmas, kuris buvo sutiktas įvairiai. Asmeniškai man – tai puikus pavyzdys, kaip galima nutolti nuo „Marvel“ sukurto standarto, pateikiant visai kitaip atrodantį masiniam žiūrovui skirtą produktą. O vasaros gale kino ekranus aplankė antrasis studijos „Warner Bros.“ hitas – „Savižudžių būrys“ (angl. „Suicide Squad“), kurio lengvesnis tonas buvo priimtinesnis tiek komiksų gerbėjams, tiek ir eiliniam žiūrovui.

Be abejo, pats „Marvel“ šiais metais irgi smogė galingai. Studija pristatė ne vien naują personažą filme „Daktaras Streindžas“ (angl. „Doctor Strange“), kurį bus galima matyti kituose „Marvel“ visatos kino projektuose, bet ir nuosavą akistatą tarp Styvo Rodžerso ir Tonio Starko filme „Kapitonas Amerika: Pilietinis karas“ (angl. „Captain America: Civil War“), kurios pabijojo studija „Warner Bros.“, perkeldama savo didingo filmo „Betmenas prieš Supermeną“ premjerą dviem mėnesiais anksčiau. Tuo tarpu studija „20th Century Fox“ gegužę išleido finalinę naujosios „Iksmenų“ trilogijos dalį – filmą „Iksmenai: Apokalipsė“ (angl. „X-Men: Apocalypse“), kuris taip pat sulaukė savo žiūrovo. Bet nereikia atsipalaiduoti ir galvoti, kad komiksų viešpatavimas baigiasi, nes kiti metai irgi žada nemažai įdomių komiksais paremtų filmų.

Iksmenai: apokalipsė
Foto: Stop kadras

Siaubo žanro gerbėjams šie metai turėtų atrodyti nykūs, nes vos tik keli projektai galėjo pasigirti ne tik nebloga pastatymo kokybe, bet dar ir išgąsčio faktoriumi. Baisiausiu metu filmu, kaip ir galima buvo nuspėti, tapo Jameso Wano režisuotas, ilgai lauktas filmas „Išvarymas 2“ (angl. „The Conjuring 2“), kuris viršijo visus lūkesčius. Be „Išvarymo 2“, pakankamai neblogais filmais tapo siaubo žanro genijaus Jameso Wano prodiusuotas filmas „Neišjunk šviesos“ (angl. „Light Out“) ir itin prasto 2014 metų filmo tęsinys „Ouija: blogio pradas“ (agl. „Ouija: Origin of Evil“).

Kino ekranuose taip pat buvo galima pamatyti ir kelis įtampos kupinus psichologinius siaubo trilerius, tokius kaip „Mirties namai“ (angl. „Don‘t Breathe“) ir „Išvalymas: rinkimų metai“ (angl. „The Purge: Election Year“). Abi šios juostos buvo papuoštos itin brutaliai atrodančiu smurtu, todėl jų nerekomenduojama žiūrėti silpnų nervų žmonėms. Tačiau, nors ir kaip smagiai žiūrėjosi šie paminėti filmai, visgi geriausiu psichologinio siaubo trilerio žanro pavyzdžiu 2016-ais metais tampa ilgai slėptas J.J. Abramso prodiuserinis projektas „10-ojo Kloverfyldo gatvė“ (angl. „10 Cloverfield Lane“).

Trileriai ir veiksmo filmai, kurie aplankė šių metų kino ekranus, nebuvo tokie išradingi ir kvapą gniaužantys, kaip prieš metus pasirodę „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ (angl. „Mad Max: Fury Road“), „Greiti ir įsiutę 7“ (angl. „Furious 7“) ar „Neįmanoma misija: slaptoji tauta“. Tačiau nepaisant to, buvo galima atrasti kelis kokybiškus darbus. Trilerio žanre geriausiais 2016 metų filmais vertais paminėjimo tampa režisieriaus Gavino O‘ Connoro filmas „Sąskaitininkas“ (angl. „Accountant“), puikus vos vienos aktorės pasirodymas juostoje „Sekluma“ (angl. „The Shallows“), stilingiausias metų filmas „Naktiniai gyvuliai“ (angl. „Nocturnal Animal“), kurį režisavo žymus dizaineris Tomas Fordas, tikrais faktais paremta tragedija juostoje „Liepsnojantis horizontas“ (angl. „Deepwater Horizon“) ir Roberto Zemeckio naujasis filmas „Sąjungininkai“ (angl. „Allied“).

Veiksmo plane, smagiausius išgyvenimus kino ekranuose padovanoję projektai – „Džeisonas Bornas“ (angl. „Jason Bourne“), kuriame pasirodė pats Mattas Damonas, ir Tomo Cruise‘o šėliojimai juostoje „Džekas Ryčeris: nesidairyk atgal“ (angl. „Jack Reacher: Never Go Back“). Nepamirškime ir kokybiško legendinio 1960 metų vesterno perdirbinio „Šaunioji septyniukė“ (angl. „The Magnificent Seven“), kuriame susirinko visas Holivudo žvaigždynas su Denzeliu Washingtonu priešaky.

Šaunioji septyniukė
Foto: Stop kadras

Iš smagesnių ir lengvesnių filmų, kurie dominavo komedijos žanruose, akivaizdžiu lyderiu tampa visomis prasmėmis nepriekaištingas Damieno Chazelle‘io šedevras „Kalifornijos svajos“ (angl. „La La Land“), kuris jau pasižymėjo daugelyje nepriklausomo kino apdovanojimų, o taip pat pelnė ir septynias „Auksinio gaublio“ nominacijas. Paminėti verta ir itin stilingą bei puikiai aštuntąjį XX amžiaus dešimtmetį vaizduojantį filmą „Kieti bičai“ (angl. „The Nice Guys“), o taip pat labai rimtas socialines temas analizuojantį projektą „Šaunusis kapitonas: gyvenimas be taisyklių“ (angl. „Captain Fantastic“). Filmai „Aukštuomenės klubas“ (angl. „Cafe Society“), „Florence“ (angl. „Florence Foster Jenkins“), „Bridžitos Džouns kūdikis“ (angl. „Bridgit Jones Baby“) ir „Prancūziška porelė“ (angl. „Up for Love“) irgi suteikė nemažai smagių akimirkų.

Gaila, kad tokių filmų kiekvienais metais kino ekranuose pasirodo pernelyg mažai, nes jie nesugeba pritraukti masinio žiūrovo, kuris mėgaujasi vulgariais ir gašliai atrodančiais filmais tokiais kaip „Maikas ir Deivas ieško pamergių“ (angl. „Mike and Dave Need Wedding Date“) ar „Firmos kalėdinis balius“ (angl. „Office Christmas Party“).

Blogai turi jaustis romantinių filmų gerbėjai, kurie susilaukė vos vienintelio kokybiško, lengvo, gal šiek tiek saldaus, bet itin jautraus kūrinio, kurį mums vasaros įkarštyje padovanojo režisierė Thea Sharrock. Rašytojos Jojo Moyes kūriniu paremtas filmas „Aš prieš tave“ (angl. „Me Before You“) pakerėjo daugelį meile tikinčiu žmonių. Tai puiki atgaiva nuo jau pabodusių Nicholo Sparkso knygų adaptacijų, kurios kiekvienais metais atrodo identiškai.

Užtat dramų mylėtojai šiais metais tikrai turėjo nemažą pasirinkimą, ypač, kai prie daugumos projektų dirbo tikri Holivudo asai. Pirmiausia, ką reikia paminėti – tai labiau vyriškai auditorijai pritaikytas karinis Melo Gibsono režisuotas filmas „Pjūklo ketera“ (angl. „Hacksaw Ridge“). Tai draminis pasakojimas apie karį, kuris būdamas karo lauke neiššovė nė vienos kulkos, bet išgelbėjo nemažai gyvybių. Nemažiau svarbiu ir itin įdomiu metų filmu tampa Clinto Eastwoodo naujasis filmas „Stebuklas virš Hadsono“ (angl. „Sully“) bei pasaulį sukrėtęs įvykis Olivero Stoune‘o juostoje „Snowdenas“ (angl. „Snowden“).

Be šių, jau paminėtų filmų, malonią staigmeną atnešė legendinis ispanų režisierius Pedro Almodovaras, kuris šiais metais plačiai auditorijai pristatė itin įtraukiantį filmą „Chuljetą“ (angl. „Julieta“). Bet, žinoma, svarbiausiu europiniu filmu šiais metais, kuris buvo parodytas Lietuvos kino ekranuose, tampa „Tonis Erdmanas“ (angl. „Toni Erdman“). Nustebina ir kitas kino grandas, Jimas Jarmuschas, sukūręs įdomų ir įtraukiantį filmą „Patersonas“ (angl. „Paterson“) su Adamu Driveriu pagrindiniame vaidmenyje. Be abejo, buvo ir kitų patrauklių filmų, kaip „Erelis Edis“ (angl. „Eddy the Eagle“) ir „Genijus“ (angl. „Genius“), kuriuos taip pat buvo verta pamatyti didžiuosiuose kino ekranuose.

Snowdenas
Foto: Stop kadras

Kaip bebūtų gaila, bet šie metai nebuvo palankūs lietuviškam kinui, iš kurių vos vienas kitas filmas galėjo bent kažkiek sudominti. Paminėčiau tik tris, kuriuos įmanoma žiūrėti dėl jų pastatymo – filmo „Tarp mūsų berniukų“ prodiuserių naują darbą „O, ne! O, taip!“, pirmąjį Tado Vidmanto „Gautą iškvietimą“ ir Igno Miškinio filmą „Karalių pamaina“. Visos kitos juostos buvo tiesiog neįdomios, nuobodžios ir nevertos nė minutės brangaus laiko.

Ir jeigu jau prakalbome apie lietuvišką produkciją, tai galima pakalbėti ir apie rusiškus filmus, kurie šiais metais irgi šturmavo Lietuvos kino teatrus. Išrinkau tris, kurie savo pastatymu ir kokybe gali konkuruoti net ir su brangiausiais Holivudiniais filmais. Pirmąją vietą skirčiau tiesiog nuostabiam ir įtampos kupinam filmui „Ekipažas“ (rus. „Экипаж“), kuriame nusifilmavo ir lietuvaitė Agnė Grudytė. Antruoju geru šiais metais mūsų šalies kino teatruose pasirodžiusiu rusų kino projektu įvardyčiau filmą „Žemės drebėjimas“ (rus. „Землетрясение“), o trejetuką uždarytų tikrais įvykiais paremta drama „Ledlaužis“ (rus. „Ледокол“).

Animacinis žanras šiais metais išgyveno tikrą renesansą, nes beveik visi kine pasirodę animaciniai filmukai buvo verti dėmesio. Labiausiai atmintyje įstrigusiomis juostomis, kurios suteikė labai daug džiaugsmo peržiūros metu, įvardinčiau studijos „Disney“ ir jai priklausančios studijos „Pixar“ projektus – „Zootropolis“ (angl. „Zootopia“), „Moana“ (angl. „Vajana“) ir „Žuvytė Dorė“ (angl. „Finding Dory“). Taip pat didelę nuostabą sukėlė „Kubo ir stebuklingas kardas“ (angl. „Kubo and the Two Strings“), kuris buvo tikru metų atradimu. Iš geresnių animacinių filmų galima įvardyti filmus „Slaptas augintinių gyvenimas“ (angl. „The Secret Life of Pets“) ir „Kung Fu Panda 3“. Vyresniems žiūrovams irgi buvo į ką pasižiūrėti. Juodoji Setho Rogeno animacinė komedija „Dešrelių balius“ (angl. „Sausage Party“) sukėlė itin daug juoko kino salėje, bet šis filmas skirtas tikrai ne kiekvienam žiūrovui, net ir labai mėgstančiam vulgarius juokelius.

Be animacijos, vaikus ir visas šeimas į kino teatrus traukė ir gana gerai pastatytos pasakos apie mitinius padarus. Naujasis Steveno Spielbergo filmas „DGM“ (angl. „BFG“) ir ispanų režisieriaus J. A. Bayona „Septynios minutės iki vidurnakčio“ (angl. „A Monsters Call“) pasakojo apie milžinus, gyvenančius tarp mūsų, o smagus studijos „Disney“ filmas „Pito drakonas“ (angl. Petes Dragon“) supažindino su jautriai atrodančiu pasakojimu apie berniuko ir drakono draugystę. Taip pat, kartu su pasakomis, didžiuose kino ekranuose buvo atkurtos tikros nuotykių žanro legendos. Pirmoje metų pusėje kino ekranuose dominavo režisieriaus Jono Favreau režisuotas filmas „Džiunglių knyga“ (angl. „The Jungle Book“), o vasarą buvo pristatytas naujasis žvilgsnis į Tarzaną juostoje „Tarzanas: džiunglių legenda“ (angl. „The Legend of Tarzan“). Pačiu magiškiausiu metu filmu be konkurencijos tampa „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“ (angl. „Fantastic Beasts and Were to Find Them“), kuris sugrąžino visus pasakų gerbėjus į unikalią ir nuotaikingą „Hario Poterio“ kino visatą.

Warcratf
Foto: Stop kadras

Nepraleiskime ir fantastinių filmų, kurių šiais metais buvo irgi nemažai. Geriausiu mokslinės fantastikos filmu šiais metais be konkurencijos tampa „Atvykimas“ (angl. „Arrival“), kuris savo idėjomis ir įgyvendinimu aplenkia beveik visus kitus ateivių invazijos temos filmus. Legendinės franšizės, tokios kaip „Žvaigždžių karai“ (angl. „Star Wars“) ir „Žvaigždžių kelias“ (angl. „Star Trek“) irgi nenuvilia. Trečioji „Žvaigždžių kelio“ dalis (angl. „Star Trek Beyond“), pasirodžiusi švenčiant franšizės penkiasdešimtmetį, priartino mus prie 1966 metų serialo ištakų, o „Šelmis-1: Žvaigždžių karų istorija“ (angl. „Rogue One: A Star Wars Story“) parodė, jog „Žvaigždžių karai“ yra neišsemiama ir itin turtinga savo idėjomis kino franšizė.

Iš kitų fantastinių filmų išskirti reikia puikų ir labai tikroviškai atrodantį zombių apokalipsės filmą „Naujoji karta Z“ (angl. „The Girl with All the Gifts“) bei Oskarui nominuoto režisieriaus Morteno Tyldumo naująjį filmą „Pakeleiviai“ (angl. „Passengers“). Kompiuterinių žaidimų ekranizacijos irgi turi kuo pasigirti. Pirmiausia, vizualiai puikiai atrodantis „Warcraft: Pradžia“ (angl. „Warcraft“), kuris visai neblogai perteikė paties žaidimo atmosferą, ir jau kitą savaitgalį kino teatruose pasirodantis studijos „20th Century Fox“ hitas „Žudikų brolija“ (angl. „Assassins Creed“), kuris dėka pilnos „Ubisoft“ kontrolės atkūrė reikiamą žaidimo pavidalą kino ekranuose.

Užbaigdamas šį trumpą šių metų Lietuvos kino ekranuose rodytų geriausių filmų apibendrinimą, norėčiau pateikti savo geriausių 2016 metų filmų sąrašą, kurio 20-ukas atrodo taip:

1. „Kalifornijos svajos“ (angl. „La La Land“)

Geriausiu 2016-ujų metų filmu išrinkau nuostabų, muzikalų, žaismingą ir itin lengvą Damieno Chazelle‘io režisuotą filmą, kuris atiduoda duoklę visiems geriausiems visų laikų Holivudiniams miuziklams, o kartu, dėka savo kruopščiai atlikto režisieriaus darbo, pats tampa vienu iš įsimintiniausių kada nors sukurtų miuziklų. Juosta ypatinga tuo, jog joje sugebama per gana aiškią ir itin linksmai nuteikiančią prizmę įžvelgti visiškai skirtingų žmonių, siekiančių įgyvendinti savo gyvenimo svajonę, meilę. Be to, filmas susideda ir iš rimtų socialinio pobūdžio problemų, kurias mes matome visos siužetinės linijos eigoje.

1 vieta - La La Land
Foto: Stop kadras

Nepriekaištingai atrodo ir pagrindinių aktorių pasirodymas. Dainuojantys ir šokantys, o kartu ir mus, žiūrovus, priverčiantys atsiduoti džiazo muzikos ritmams, Ryanas Goslingas ir Emma Stone paverčia šį unikalų reginį į dar nuostabesnį projektą, kuris akivaizdu, jog po daugelio metu taps tikra klasika. Tiek muzika filme, tiek choreografija, tiek dailininko darbas ir kameros manevrai sukuria neišdildomą įspūdį, kurio po peržiūros dar ilgai neatsikratysime.