– Kada supratote, kad jūsų kelias – būti aktoriumi? Kaip viskas prasidėjo? Ar tas kelias buvo lengvas?

– Mano kaip aktoriaus kelias prasidėjo labai anksti, nes mano senelis yra ilgametis Juozo Miltinio dramos teatro aktorius. Aš jau nuo vaikystės stebėdavau repeticijas, dalyvavau toje teatro veikloje, bet tik kaip stebėtojas. Tikriausiai pasąmoningai ta teatro atmosfera manyje liko. Atėjus tam tikram metui, supratau, kad noriu studijuoti aktorystę. Tai tarsi pats gyvenimas atvedė į teatrą, nes šalia manęs buvo žmogus, kuris dirbo daug metų teatre – taip jau atsitiko, kad aš pasirinkau tą patį kelią.

– Aktoriaus darbas dažnai romantizuojamas, manoma, kad jis lengvas ir neįpareigojantis – tiesiog šventė. Kaip yra iš tikrųjų, jūsų akimis? Kokia ta kita aktorystės pusė?

– Žinot, šventė prasideda tada, kai atsidaro uždanga arba kai pirmadienio vakarą žiūri LRT TELEVIZIJĄ. Bet iki tos šventės dar yra labai didelis kelias, kurį reikia nueiti. Tai yra repeticijos, tekstų mokymasis – ne tik išmokimas, bet ir supratimas, ką tu kalbi, ką nori pasakyti, kokią mintį ištransliuoti. Tai reikalauja ir psichologinių žinių, ir valios, ir energijos, save kaip asmenybę reikia pripildyti viskuo, kad paskui galėtum atiduoti savo vaidmeniui. Tai yra sunku, nes privalai būti labai imlus aplinkai, labai reiklus sau pačiam. Taip pat svarbu neužmigti ir visada stengtis eiti į priekį.

– Nusifilmavote seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kaip vertinate šią patirtį? Kas labiausiai patiko?

– Be galo įdomus projektas ir aš manau, kad labai svarbus Lietuvai. Filmavimo patirtis įdomi tuo, kad tai yra neeilinis projektas, pavadinčiau net vienu iš pirmųjų tokių projektų. Todėl labai džiugu būti jo dalimi. Be galo gera ir nuoširdi komanda, labai daug darbo visi įdėjo, dėl to ir rezultatą stebėti yra smagu. Dabar visuomet laukiu pirmadienio kada galėsiu pažiūrėti per televiziją – labai smagu matyti tiek kolegų darbus, tiek savo paties.

– Koks yra šiame seriale jūsų kuriamas vaidmuo – jo tikslas, jis pats kaip asmenybė?

– Naivus kaimo berniukas, kuris yra truputėlį idealistas, tikintis ateitimi, kovojantis už Lietuvos laisvę. Ne viskas jam klostosi, kaip galbūt norėtųsi, bet tuo šis personažas man ir įdomus. Jis labai gerai scenaristų išrašytas, pereina per daugybę gyvenimo iššūkių. Nelabai noriu išduoti, kas toliau su juo vyksta, bet tai labai įdomus personažas. Vienas iš pirmųjų, kuris man yra be galo svarbus ir be galo įdomus.

– Ar galite šį vaidmenį pavadinti išskirtiniu savo karjeroje?

– Apskritai šis projektas man yra labai išskirtinis. Negalėčiau kaip išskirtinio įvardyti tik savo vaidmens. Bet vaidmuo man yra labai brangus, sakyčiau, vienas iš didesnių mano darbų televizijoje.

– Ar manote, kad nepriklausomybės tema yra itin aktuali šių laikų Lietuvoje?

– Aš manau, kad aktualu, dėl to, kad reikia atrasti kelią, kaip apie tai kalbėti, kaip jaunus žmones supažindinti su ta istorija – svarbu ieškoti įvairių kelių, kad tai nebūtų tik tušti faktai. Aš ir pats atsimenu istorijos pamokas mokykloje, ir jau ne kartą sakiau, kad istorija nėra vien tik datos ir faktai. Visuomet reikia ieškoti priežasties ir pasekmės, norisi matyti žmogų toje istorijoje, ne tik įvykius. Aš manau, kad tai yra puikus būdas jaunam žmogui susipažinti su šalies istorija, o vyresniam žmogui – prisiminti.

– Televizijoje pasirodote palyginti nedažnai, kuo jus patraukė šis vaidmuo?

– Televizijoje esu vis dar naujokas. Man taip gyvenime sekasi, kad jis pats sudėlioja viską. Kartais taip išeina, kad dėl laiko stokos man tenka kažkokių dalykų atsisakyti, nes dar dirbu ir teatre. Man pasisekė būti tuose projektuose, kuriuose susipažinau su be galo įdomiais žmonėmis, kūrybine grupe, man teko įdomūs vaidmenys. Kiekvienas vaidmuo man yra dovana ir tos dovanos man yra prasmingos. Bet yra tekę ir atsisakyti vaidmenų, bet čia jau pats gyvenimas sudėlioja kad neišeina, nepavyksta. Labai retai kažko atsisakau, bet visuomet stengiuosi tai daryti motyvuotai.

– Televizija yra labai lengvas būdas išgarsėti, nors jūs ir prieš tai jau buvote žinomas. Visgi, ar pastebėjote didesnį dėmesį iš aplinkinių?

– Aš kažkaip į tuos dalykus nelabai kreipiu dėmesį , nes man yra daug įdomesnis procesas, nei jo rezultatas. Aišku, ir jis svarbus, bet procesas man svarbiau, nes tai daugiau duoda. Į gautą dėmesį kažkaip per daug nesikoncentruoju, nes man svarbiau yra vaidinti. Pliusas, žinoma, yra kai kas nors pasako pagiriamąjį žodį, kai mano vaidyba kažką paveikia, kai įtikino mano vaidmuo – tada rezultatas pasiektas. O dėmesys, ar žvilgsnis gatvėje – tai yra malonu, bet į tai nesikoncentruoju, man svarbiau pats darbas.

– Dažnai įžymūs žmonės turi ir įkyrių, erzinančių gerbėjų, jums taip neatsitiko?

– Taip yra atsitikę, bet aš manau, kad tai yra darbo dalis. Bet kokiu atveju, su tuo reikia arba susitaikyti, arba nedirbti tokio darbo. To tikrai nesureikšminu.

Istorinis dvylikos dalių filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir kitus po šio svarbaus Lietuvai įvykio sekusius istorinius faktus. Visu šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykusią istorinių įvykių fone. „Laisvės kaina. Savanoriai“ yra skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo metinėms.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Ramūnas Šimukauskas, Marius Repšys. Filme taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kiekvieną pirmadienį 21.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)