Apie ką mes čia...

Talentingas neurochirurgas, daktaras Styvenas Streindžas, vieną dieną patenka į labai rimtą automobilio avariją, kurios pasekmėmis tampa jo sužalotos rankos. Jis daugiau negali operuoti ir gelbėti žmonių gyvybių. Sužlugdytas, jis išsiruošia į tolimą kelionę, kurioje tikisi vėl atrasti save, o galbūt ir pasveikti. Tačiau daktaras net nenutuokia, kad ši kelionė pakeis jį amžiams...

Kūrinio vidus

Paskutinis šiais metais komiksais paremtas filmas galingai užbaigia 2016-uosius kino komiksų metus. Bet tai nenuostabu, nes „Marvel“ su kiekvienu savo filmu sugeba nustebinti žiūrovą, o kartu ir kokybiškai pristatyti tam tikro herojaus istoriją. Ir ką tik į kino ekranus įžengęs „Daktaras Streindžas“ yra kuo puikiausiu šio teiginio įrodymu. Būtent taip papasakotos istorijos, kokia pristatyta šiame filme, mes ir tikėjomės. Na, bent jau tie, kurie yra susipažinę su šiuo veikėju, yra perskaitę bent vieną komiksą apie jo nuotykius ir žino, koks jis yra svarbus artėjančiam filmui „Keršytojai: Begalybės karas“.

Istorija, kaip ir daugelis komiksais paremtų istorijų, ganėtinai paprasta. Pagrindinis herojus pakliūva į bėdą, po kurios bando atsigauti. Jis pamato pasaulį visiškai kitokiomis spalvomis, pradeda labiau vertinti gyvenimą ir, žinoma, nori savo likusias dienas skirti teisingiems pasirinkimams. Tik yra vienas bet. Daktaras Streindžas labai skiriasi nuo visų žinomų „Marvel“ herojų kaip Žmogus-voras, Kapitonas Amerika, Toras, Halkas ar Geležinis žmogus. Jo stichija – intelektas. Jis nesinaudoja kumščiais, kad įvykdytų teisingumą, jam užtenka susikaupimo ir unikalių sugebėjimų formuoti materijas ir keisti realybę. Ir tai yra išties įspūdinga. Galima teigti, jog būtent „Daktaro Streindžo“ filmas tampa originaliausiu iš visų iki šiol pasirodžiusių „Marvel“ kino studijos darbų. Nesakau, kad geriausias, nes, mano nuomone, geriausiu „Marvel“ kino visatos darbu yra „Kapitonas Amerika: Žiemos karys“ , bet, kad tai įdomiausiai pateiktas „Marvel“ filmas, čia jau sunku ginčytis.

Filme netrūksta gero veiksmo, kuris labai pagyvina rodomą istoriją, o veiksmo scenų pateikimas – vienas didžiausių šios juostos privalumų. Kartais atrodo, kad žiūrime ne Scotto Derricksono filmą, bet Christopherio Nolano „Pradžios“ tęsinį. Būtent taip galingai ir gražiai atrodo kai kurios šiame filme rodomos scenos, jog tampi jų įkaitų, nes jos iki pat finalinių titrų nesugeba paleisti. Taip pat įdomiai ir žvaliai vystomas siužetas, kurio metu susipažįstame su keliomis tikrovėmis – alternatyvia ir ta, kurią žmonės mato savo akimis. Abi tikrovės susilaukia gana rimtų paaiškinimų, todėl iš dalies galime į šį filmą žiūrėti kaip ir į rimtą pusę turintį mokslinės fantastikos darbą. Ir kas svarbiausia, per dvi rodymo valandas žiūrėjimas neprailgsta.

Gerai padirbėta ir ties herojais. Ypatingai gerai atrodo Styveno Streindžo kelias. Jis šiek tiek primena jau minėto Christopherio Nolano kitą filmą – „Betmenas pradžia“, kuriame pagrindiniam herojui tenka susidurti su panašiomis problemomis, tačiau jo ilga kelionė į pasaulio kraštą paverčia jį kovotoju su neteisingumu. Filmo kūrėjai aiškiai norėjo, kad žiūrovas kuo glotniau susipažintų su šiuo svarbiu personažu jau dabar, nes antrą kartą jį bus galima pamatyti jau „Begalybės kare“. Be daktaro Streindžo filme dominuoja blogietis, kuris atrodo įtikinamiau už daugumą paskutinių „Marvel“ blogiukų – Kaecilas. Baisus kaip velnias ir stiprus kaip Dievas, blogietis puikiai įsipaišo į rodomą istoriją, bet tuo pačiu neužtemdo pagrindinio herojaus pasirodymo. Ne mažiau svarbūs yra ir daktaro mokytojas, jo pagalbininkas ir, žinoma, mylimoji. Čia norisi palikti šiek tiek intrigos, nes kiekvienas veikėjas šioje istorijoje labai svarbus.

Žinoma, svarbiausia visos šios juostos mintis nėra apie pasaulio gelbėjimą, bet apie žmonių pasirinkimus, jų kovą su savo demonais ir nepalaužiamą dvasią. Kiekvienas iš mūsų turi sunkių akimirkų, kai nori pabėgti ir neatsigręžti, tačiau taip nėra sprendžiamos problemos. Tą ir rodo šis filmas. Svarbiausia yra atrasti save, tikėti savimi ir neužsidaryti savyje, jeigu aplanko blogos dienos. Keista taip sakyti apie komiksais paremtą filmą, bet čia ir yra jo unikalumas.

Pabaigai norisi pasakyti, jog tai, nors ir ne vienas iš geriausių „Marvel“ filmų, bet pats išradingiausias šios kino studijos darbas, kuris žiūrisi įtemptai, įdomiai ir, svarbiausia, užtikrintai. Na, o šiais komiksinių filmų metais – tai vienas iš žanro perlų savo magišku turiniu pakerintis labiau už galingus žinomų superherojų susidūrimus. Magiškas filmas taip pat slepia savyje ir daug staigmenų, o vienos įdomiausių – tradiciškai pasibaigus filmui. Sulaukite titrų pabaigos ir sužinosite kai ką svarbaus.

Techninė juostos pusė

Bežiūrint filmą matome labai daug kokybiško CGI, kuris nerėžia akių, o kaip tik leidžia pasijusti kaip tikrame atrakcione. Be specialiųjų efektų, kurie atrodo išties įspūdingai, didelis pliusas atitenka kokybiškai trimatei erdvei, kurioje kai kurios šio filmo scenos žiūrisi neįtikėtinai gražiai. Bet, kai juosta buvo filmuota beveik 3D kameromis, tai toks ir poveikis. Svarbu, kad „Marvel“ pagaliau atsisakė konvertuoti savo projektus į 3D, o iš karto juos filmuoja, nors toks filmavimo būdas kainuoja žymiai daugiau už įprastą konvertavimą.

Filmą pristatantis filmukas:

Kameros darbas – tai dar vienas šio magiško pasivažinėjimo pliusas. Daugybėje scenų operatoriaus darbas sugeba įtraukti į rodomą veiksmo epicentrą, o kai kuriais momentais tam tikri rakursai sugeba mus dar labiau pritraukti. Bežiūrint filmą jautiesi kaip patekęs į alternatyvią tikrovę. Bet čia, žinoma, reikia filmą žiūrėti per 3D akinius, nes ir efektas bus žymiai stipresnis.

Muzika, kuri puošia šią juostą, nors ir nėra išskirtinė, tačiau maloniai įterpiama į epiškai atrodančius vaizdus ir veiksmo scenas, kurios tampa gyvesnės. Be to, sustiprintas garso montažas taip pat priduoda reikiamo svorio rodomoms scenoms, ypač finaliniam mūšiui, kurį norėtųsi žiūrėti ir žiūrėti. Čia panašiai kaip ir su filmo „Iksmenai: Apokalipsė“ Gyvsidabrio scena, grojant dainai „Sweet Dreams“.

Istorija sudėliota taip pat tvarkingai, todėl filmo montažas nerėžia akių, kaip buvo su paskutiniais dviem „DC“ filmais, kurie prarado savo žavesį dėl prasto montažo, o pasirodžius pilnoms jų versijoms, efektas tapo puikus. „Marvel“ akivaizdžiai taip nežaidžia, o pristato pilnas filmo versijas su kokybiškai atliktu montažu.

Aktorių kolektyvinis darbas

Jeigu daug kas liks nesupratęs, ką tokio pobūdžio filme veikia Benedictas Cumberbatchas, kuris labiausiai žinomas iš savo draminių vaidmenų, tai atsakymas paprastas – jo svajonė buvo suvaidinti superherojų. Ir jis to neslepia. Ir tikrai, visos juostos metu buvo galima stebėti, kaip aktorius gerai įkūnijo šį žymųjį „Marvel“ herojų – be priekaištų, įtikinamai ir labai charizmatiškai.

Jam į pagalbą atėjo būrys kitų nuostabių, Oskarams nominuotų ir juos laimėjusių, aktorių – Tilda Swinton, Chiwetelis Ejioforas, Rachel McAdams ir Madas Mikkelsenas. Pastarasis Atliko blogiečio vaidmenį. Ir kaip jam tiko šis vaidmuo. Bendrai, visi filme pasirodę aktoriai įtikina, jų vaidyba gera, jie akivaizdžiai buvo atsidavę savo darbui.

Verdiktas

„Daktaras Streindžas“ – išradingiausiai atrodantis studijos „Marvel“ filmas, kurio istorija įtraukia nuo pat pirmų rodymo minučių. Taip pat šis meistriškas vaizduotės ir magijos žaidimas, kuriame pristatomas naujas būsimos Keršytojų komandos narys, tampa vienu iš įdomiausių 2016-ųjų metų kino projektų, sukaupusiu savyje neįkainojamą ankstesnių komiksų ekranizacijų patirtį.