Apie ką mes čia...
Pasaulis užkrėstas nežinomu žmonijai virusu, kuris paverčia žmones į alkanuosius arba paprastai tariant – zombius. Tie, kurie sugebėjo išlikti gyvi, slapstosi bunkeriuose su kariškiais. Tačiau ne visus virusas paverčia į zombius. Bandydami išsiaiškinti viruso kilmę ir rasti vaistus nuo jo, viename britų bunkeryje daktarai su kariuomene laiko vaikus, kurie yra atsparūs bet kokiam kontaktui su užkratu. Tarp šių vaikų yra Melani, kuriai lemta pakeisti žmonijos istoriją...
Kūrinio vidus
Galima sakyti, jog zombių tematika kine jau nieko nenustebina, o ir filmai apie virusu užkrėstus žmones tampa labai panašūs. Turime ir pagal kompiuterinius žaidimus paremtą zombių franšizę „Absoliutus blogis“, kurios kiekviena dalis tampa vis blogesnė, matėme komedinius ir labai smagius filmus kaip „Zombis vardu Šonas“ ar „Zombių žemė“, žiūrėjome ir epinį 200 milijonų dolerių kainavusį reginį pavadinimu „Pasaulinis karas Z“, kuris, beje, neturi nieko bendro su šia juosta, todėl išties sunku įsivaizduoti, kaip turi atrodyti filmas apie zombius, kuris sugebėtu mus nustebinti. Ir štai, galiausiai gauname tokį filmą, kuris ne tik nustumia visus savo konkurentus į šoną, bet kartu savo pateikimu primena vieną geriausių visų laikų šios temos filmų – „28 dienos po“.
Filmas prasideda labai niūriai bunkeryje, kur kiekviename kampe galime sutikti kariškius, o taip pat ir pamatyti išgąsčio kupinus vaikų veidus, kurie pririšti prie specialių vežimėlių sėdi klasėje ir klausosi to, ką jiems pasakoja mokytojai. Jau nuo pat pirmų kadrų susipažįstame ir su pagrindine šio pasakojimo heroje Melani. Kas įdomiausia, kad visos juostos metu mes matome jos transformaciją iš užkrėsto ir išsigandusio vaiko į savimi pasitikinčią ir nieko nebijančią mergaitę. Tačiau ne vien ji tampa filmo istorijos dalimi, o ir ją lydintys žmonės, kuriems tenka perlipti per save, kad jie galėtų su ja suartėti. Toks psichologinis filmo niuansas priduoda rimtumo ir daugiau įtampos visam filmui.
Pati juosta spinduliuoja itin stipria energija, o kas svarbiausia – tai išties baisus ir itin žiaurus filmas, kurio nerekomenduojama žiūrėti silpnų nervų žmonėms. Kodėl? Nes dažnai ekrane galime matyti ne tik nemalonius akims vaizdus, bet ir žiaurumo perteiktas scenas, kuriose žmonės kandžiojami, valgomi, kapojami ir draskomi į gabalus. Ir tai išties vaizdžios scenos, kuriose pagrindiniu akcentu tampa nužmogėjimas ir primityvių instinktų nesuvaldymas. Veiksmo filme taip pat daug, tačiau jis nėra toks, kaip mes galėjome matyti tokiuose filmuose kaip „Pasaulinis karas Z“. Yra nemažai susišaudymų, lyg per kokį gerą kompiuterinį žaidimą, o taip pat įtampos, neleidžiančios atitraukti akių nuo ekranų. Na, nebent jau ten rodo kokią nors labai brutaliai atrodančią sceną.
Kalbant apie juostos rimtumą (nes tai išties rimtą mintį turintis filmas) galima pastebėti daug socialinio pobūdžio žinučių, kurios priveda prie grandiozinio finalo ir pagrindinės filmo minties atskleidimo – evoliucijos ir žmonijos ateities svarbos. Teisingai sudėliotos mintys leidžia suvokti karčią tiesą apie mus ir mūsų palikuonis. Todėl vien dėl šios finalinės scenos, kuri sukelia daug apmąstymų, verta pasižiūrėti šį išties kokybišką ir labai tikrovišką zombių temos filmą.
Techninė juostos pusė
Iš techninės pusės filmas visgi primena šiek tiek mažo biudžeto projektą, kuris nors ir turi puikius panoraminius vaizdus, atskleidžiančius suniokotą Londoną, bet susišaudymų metu atskleidžia matomus plika akimi kompiuterinius specialiuosius efektus. Užtat grimas ir filmo dekoracijos bei veikėjų kostiumai labai gerai perteikia Žemės planetoje įvykusią apokalipsę.
Muzika baugi, netgi sakyčiau, kad labai baugi. Stiprios muzikinės kompozicijos, kurias dar labiau sustiprina garso montažas reikiamose scenose, ne tik suvirpina širdį, bet kartu ir neblogai išgąsdina, suteikdamas reikiamo adrenalino įtampai pakelti. Taip pat ir filmo montažas gerai sudėliotas ties siužetine juostos linija. Tai sukelia geros intrigos kai kuriose scenose.
Ir paskutiniu akcentu, kuris vertas paminėjimo, tampa kameros darbas, už kurį turime būti dėkingi operatoriui Simonui Dennisui. Tiek panoraminiai vaizdai, tiek ir artimi kontaktai su zombiais, chaosas ir rimtesni susidūrimai nufilmuoti meistriškai. O dar drebančios kameros efektai suteikia daugiau įtampos ir tikrovės.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktorių kolektyvas neblogas, ypač gerai pasirodė kino veteranė Glenn Close, kurios norėjosi nekęsti viso filmo metu. Gemma Artentos dar kartą pademonstravo savo grožį ir visai neblogą vaidybą, o seržanto Parkso vaidmenį atlikęs Paddy‘is Considine‘as irgi sužibėjo. Melani rolę atlikusi Sennia Nanua irgi ne iš kelmo spirta mergaitė, todėl ji ganėtinai harmoningai žiūrėjosi šalia patyrusių aktorių.
Verdiktas
„Naujoji karta Z“ – be abejonės vienas ryškiausių ir rimčiausių zombių tematikos filmų per daugelį metų, kuris pripildytas ne vien žiauriomis ir kraują stingdančiomis smurto scenomis, tačiau ir gvildenantis rimtas socialines temas kino projektas, kurį tiesiog būtina pamatyti.
