Naujausią savo filmą A. Puipa sukūrė pagal rašytojos Janinos Survilaitės, jau kelis dešimtmečius gyvenančios Šveicarijoje, romanų „Vila Edelveisas“ ir „Pašnekesiai su Helvecija“ motyvus. Dramoje „Edeno sodas“ žiūrovai nukeliami į klestinčią ateities Lietuvą bei šį paveikslą dar labiau išryškinantį prabangų ir linksmai pakvaišusį senjorų gyvenimą. Režisierius teigia, kad šis filmas buvo puiki proga sukviesti jau kuris laikas užmirštus senosios kartos aktorius.

„Kai mano galvoje pradėjo formuotis aiškus filmo siužetas, pagalvojau, kad tai bus gera proga pasikviesti tuos aktorius, kurie gal jau 10-20 metų sėdi užmiršti, žiūri pro langą ir nebeturi progų išeiti į didžiąją sceną. Tas susitikimas su senosios kartos aktoriais ir jų grįžimas į ekraną yra labai jautrus momentas“, - atvirai kalbėjo A. Puipa.

Tiesa, režisierius prisipažino, kad buvo ir tokių aktorių, kurie atsisakė vaidinti jo filme: „Nors ir aktorius, bet jis savo tokiame amžiuje dažnai susitapatina su personažu, jo ligomis, kompleksais ar kažkokiomis negaliomis. Dažnai aktoriai, kurie per savo gyvenimą yra suvaidinę nuo Šekspyro iki Ibsono, staiga gavę tokį vaidmenėlį, tiesiog jame savęs nemato. Jam nenaudinga tokiu būdu atsisveikinti su kino pasauliu.“

Vienų kino kritikų išliaupsintas, kitų supeiktas, A. Puipa teigia, kad jis sukūrė tokį siužetą, su kuriuo norėjo eiti pas žiūrovą, todėl net 8 nominacijos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ jam yra malonios: „Žinot, kaip čia pasakyti, man tiek metų, kad manęs jau niekas nebedžiugina. Aš dabar jau ramiai žiūriu į visus dalykus. „Sidabrinė gervė“ yra visų metų rezultatų suvedimas, tai žinoma, kad malonu girdėti, kai tave pastebi ir įvertina. Pamato ne tik režisieriaus, bet ir aktorių, operatorių ir kitų darbą.“

Filme „Edeno sodas“ galima rasti daug netikėtų scenų. Dramoje ne tik vaizduojamas ateities Vilnius, rūkomos kanapių suktinės, bet ir būriais į Lietuvą plūsta emigrantai iš Afrikos ir Azijos šalių. „Scenos su pabėgėliais dabar atrodo juokingos. Kai rašiau scenarijų ir filmavome filmą, man atrodė, kad mes žaidžiame ateities Lietuvą. Kūriau paradoksą, kad Lietuvoje dirba emigrantai atvykę iš klestinčių šalių ir taip sutapo, kad ėmė ir prasidėjo emigrantų krizė. Mes to neprognozavome, bet gavosi juokingas sutapimas“, - šypsodamasis pasakojo A. Puipa.

Režisierius, paklaustas ar pats norėtų senatvę pasitikti tokiuose slaugos namuose, neslėpė: „Gal ir gerai būtų pasenti tokiame pensionate, bet man norėtųsi gyventi savo namuose. Aš, kaip ir filme J. Budraičio personažas, pritariu tai minčiai, kad gyvenimo saulėlydį norisi sutikti apsuptam šeimos, anūkų ir savos aplinkos.“

„Edeno sodas“ buvo filmuojamas ne viename Lietuvos mieste, jo biudžetas siekė net 650 tūkst. eurų. A. Puipa pripažino, kad Lietuvos kūrėjai priversti dirbti kukliomis sąlygomis, tačiau išdavė paslaptį, kaip jam pavyko gauti tokią įspūdingą sumą.

„Lietuviški filmai negauna didelio finansavimo, todėl daugiausiai, ką mes galime sukurti, tai tik lokalias istorijas su keliais personažais. Turiu pripažinti, kad mūsų kūrėjai dirba kukliomis sąlygomis, bet mus išgelbėjo kito prodiuserio nelaimė. Tiesiog užsidarė vienas filmas ir tie valstybės pinigai perėjo mums“, - atskleidė režisierius A. Puipa.

Gegužės 27-ąją iškilmingoje apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonijoje bus išdalinta 16 apdovanojimų, iš kurių 14 – „Sidabrinių gervių“, vienas „Sidabrinės gervės“ kiaušinis ir viena ypatinga, už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui - „Auksinė gervė“. Tradicija tapusių apdovanojimų iškilmes 18.30 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija.