Pasirodant filmui kino teatruose, kino studijos išleidžia nemažai pinigų juostos reklaminei kampanijai. Dažnai išlaidos reklamai viršija paties filmo produkcijos biudžetą, tačiau tokia rizika leisti pinigus filmo reklamai dažniausiai pasiteisina ir kino studijoms atneša nemažą uždarbį. Bet, kad tas uždarbis būtų, filmas dažnais atvejais turi užsidirbti du, o netgi ir tris kartus daugiau, nei siekia jo biudžetas.

Galbūt tai skamba juokingai, tačiau kaip pavyzdį galima paimti visai neseniai kino ekranuose pasirodžiusį veiksmo trilerį „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ (angl. „Mad Max: Fury Road“). Šis George‘o Millerio režisuotas filmas studijai „Warner Bros.“ kainavo 150 mln. dolerių ir dar 70 mln. dolerių buvo išleista reklaminei kampanijai.

Galiausiai, filmas visame pasaulyje užsidirbo 378,4 mln. dolerių. Atrodo, kad jis su kaupu padengė savo produkcijos ir reklamos išlaidas bei atnešė kūrėjams nemenką pinigėlį, bet, deja, taip nėra.

Juosta patyrė finansinę nesėkmę ir kino studijai atnešė apie 20 mln. dolerių nuostolių. Kodėl taip įvyko?

Viskas paprasta. Kino teatrai dažnai pasiima nuo 45 iki 75 procentų pajamų, o kas lieka keliauja vietiniams platintojams, kurie tarpusavyje dalijasi kelis procentus, o likusius pinigus nusiunčia kino studijoms.

Šiaurės Amerikoje kino teatrai studijoms leidžia pasiimti 55 procentus, Europoje ir kai kuriose Azijos, Pietų Amerikos šalyse ir Australijoje 40 procentų, o Kinijoje, kuri jau neužilgo taps dominuojančia pasaulyje kino rinka – 25 procentus. Taigi, paskaičiavus visas išlaidas ir filmo pajamas, „Pašėlęs Maksas“ studijai atnešė 191 mln. dolerių. Žinoma, studija nepergyvena, nes tiek teisės televizijai, tiek licencinių diskų pardavimai padengė visus nuostolius, tačiau kaip žinia, kiekviena didžiulė Holivudo studija pirmiausia žiūri į pajamas kino teatruose. Nuo jų priklauso tolimesnis vienos ar kitos frančizės likimas.

Tokios filmų finansinės nesėkmės atkeliauja dar iš Auksinio Holivudo amžiaus arba iš tų laikų, kai Holivudo didžiausios studijos eksperimentavo su didelio biudžeto projektais. Studija „Metro Goldwyn Mayer“, kuriai 1958 metais buvo iškelta byla dėl bankroto, surizikavo ir paskutinius savo 15 mln. dolerių investavo į daug žadantį epą „Benas Huras“ (angl. „Ben Hur“).

Galiausiai filmas visame pasaulyje užsidirbo 98 mln. dolerių, išsikovojo net 11 Oskarų ir tuo pačiu išgelbėjo kino studiją nuo žlugimo. Vadovaudamasi studijos „MGM“ sėkme, kita Holivudo galiūnė „20th Century Fox“ nusprendė sukurti dar didingesnį kino epą „Kleopatra“ (angl. „Cleopatra“). Juosta su Elizabeth Taylor pagrindiniame vaidmenyje pasirodė 1963 metais ir kino studijai kainavo stulbinančius 44 mln. dolerių. Jeigu atsižvelgsime į infliaciją, tai juosta dabar kainuotų 220 mln. dolerių. Tai buvo pats brangiausias tada sukurtas kino istorijoje filmas, kuris, deja, patyrė finansinį fiasko. Juosta užsidirbo 57 mln. dolerių. Ir tokių pavyzdžių yra tikrai nemažai.

Žinoma, jeigu filmas patiria finansinį fiasko namie, o taip dažnai nutinka prabangiems blokbasteriams, kurie tiesiog jau atsibodo Šiaurės Amerikos žiūrovams, studijos tikisi laimės svetur. Būna atvejų, kai būtent užsienis gelbėja projektus nuo nesėkmės. Kaip pavyzdį galime paimti 2007 metais pasirodžiusį „Auksinį kompasą“ (angl. „The Golden Compass“). Tėvynėje 170 mln. dolerių kainavęs filmas užsidirbo 70 mln. dolerių, tačiau visame likusiame pasaulyje žiūrovai atnešė dar 302 mln. dolerių. Tai davė 372 mln. bendrų pajamų. Bent jau šioks toks pasitenkinimas. Tačiau po tokio nesmagaus potyrio studija nebandė toliau rizikuoti ir neišleido šios istorijos tęsinių.

Taip pat finansinis fiasko gali laukti ir ganėtinai žymių filmų sugrįžimo į didžiuosius kino ekranus. Į nevykėlių gretas galime pastatyti tokius filmus kaip „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ (angl. „Die Hard. A Good Day to Die“), „Betmenas ir Robinas“ (angl. „Batman and Robin“), „Greitis 2“ (angl. „Speed 2: Cruise Control“). Nepamirštame ir itin laukiamų filmų fiasko kaip „Aleksandras Makedonietis“ (angl. „Alexander“) ir „Poseidonas“ (angl. „Poseidon“). Pastarasis sunaikino režisieriaus Wolfgango Peterseno karjerą.

Kalbant apie karjeras, tai kadaise nemažai žymių aktorių po kelių nesėkmingų pasirodymų kinuose turėjo baigti savo karjeras, arba atsidūrė antrarūšiuose filmuose. Vienu iš tokiu aktorių tapo talentingasis Kevinas Costneris, kuriam pirmoji didžiulė nesėkmė atėjo 1995 metais su filmu „Vandens pasaulis“, kurį, beje, jis pats ir režisavo. Kainavęs 175 mln. dolerių filmas užsidirbo tik 264 mln. dolerių. Žinoma, nesėkmė gali pasitaikyti ir patiems geriausiems, tačiau galutinis vinis į aktoriaus karjeros karstą buvo 1997 m. „Paštininkas“.

Juosta patyrė vieną skaudžiausių tais laikais finansinių fiasko. Filmas, kuriam buvo išleista 80 mln. dolerių, užsidirbo vos 17 mln. dolerių visame pasaulyje. Nors Kevinas Costneris paskutiniais metais visai neblogai laikosi, filmuojasi ir veiksmo filmuose, ir prabangiuose blokbasteriuose kaip „Žmogus iš plieno“ (angl. „Man of Steel“), bet jam nekaip nepavyksta gauti savo hito ir suvaidinti kokiame svarbiame jo karjeros filme. Panašiai laikosi ir Bruce‘as Willisas, Nicolas Cage‘as ir Johnas Travolta. Taip pat nesiseka ir Holivudo žvaigždei Melui Gibsonui, kurio sugrįžimą į didžiuosius kino ekranus 2010 metais filme „Tamsas pakraštys“ (angl. „The Edge of Darkness“) vainikavo ganėtinai stiprus finansinis fiasko.

Bet ne vien aktoriai ar režisieriai kenčia nuo tokių finansinių nesėkmių. Žymusis Holivudo prodiuseris ir veteranas Jerry‘is Bruckheimeris, padovanojęs mums daugelį kultinių filmų kaip „Beverli Hilso policininkas“ (angl. „Beverly Hills Cop“), „Karibų Piratai“ (angl. „The Pirates of the Caribbean“), „Kalinių lėktuvas“ (angl. „Con Air“), studijos „Diney“ buvo atleistas dėl kelių iš eilės nenusisekusių projektų – „Burtininko mokinys“ (angl. „The Sorcere‘s Apprentice“), „Persijos Princas: laiko smiltys“ (angl. „The Prince of Persia: The Sands of Time“) ir „Vienišas klajūnas“ (angl. „The Lone Ranger“). Taip pat dėl šių finansiškai nevykusių projektų buvo atleistas ir tuometinis „Disney“ vadovas Richas Rossas.

Taigi, kinas gali suteikti pasakiškus turtus, bet dažnai jis gali ir sunaikinti viską, kas buvo ilgai statoma. Apačioje pateiktas sąrašas didžiausių visų laikų finansinių kino nevykėlių, apie kuriuos dar ilgai prisimins Holivudas.

Top 10 didžiausių visų laikų nesėkmių:

1. „47 Roninai“ (angl. „47 Ronin“) – 2013 m., biudžetas 225 mln. dolerių, pajamos 151 mln. dolerių, nuostolis 150 mln. dolerių;
2. „Marsui reikia mamos“ (angl. „Mars Need Moms“) – 2011 m., biudžetas 150 mln. dolerių, pajamos 39 mln. dolerių, nuostolis 130,5 mln. dolerių;
3. „13 karys“ (angl. „The 13th Warrior“) – 1999 m., biudžetas 160 mln. dolerių, pajamos 61,7 mln. dolerių, nuostolis 129 mln. dolerių;
4. „Džonas Karteris“ (angl. „John Carter“) – 2013 m., biudžetas 264 mln. dolerių, pajamos 284 mln. dolerių, nuostolis 122 mln. dolerių;
5. „Vienišas klajūnas“ (angl. „The Lone Ranger“) – 2013 m., biudžetas 250 mln. dolerių, pajamos 260,5 mln. dolerių, nuostolis 120 mln. dolerių;
6. „Ilsėkis ramybėje departamentas“ (angl. „R.I.P.D.“) – 2013 m., biudžetas 130 mln. dolerių, pajamos 78 mln. dolerių, nuostolis 115 mln. dolerių;
7. „Džekas – milžinų nugalėtojas“ (angl. „Jack the Giant Slayer“) – 2013 m., biudžetas 200 mln. dolerių, pajamos 197,7 mln. dolerių, nuostolis 101 mln. dolerių;
8. „Sachara“ (angl. „Sahara“) – 2005 m., biudžetas 160 mln. dolerių, pajamos 119,3 mln. dolerių, nuostolis 100 mln. dolerių;
9. „Superbombonešis: naikinti viską“ (angl. „Stealth“) – 2005 m., biudžetas 135 mln. dolerių, pajamos 77 mln. dolerių, nuostolis 96 mln. dolerių;
10. „Pluto Nešo nuotykiai“ (angl. „The Adventures of Pluto Nash“) – 2002 m., biudžetas 100 mln. dolerių, pajamos 7,1 mln. dolerių, nuostolis 96 mln. dolerių;