Dabar Sofijos mieste filmuojama tarp specialiai lietuvių filmui studijoje pastatytų dekoracijų, kurios atkuria sovietinio buto atmosferą. Čia vaidina trys pagrindiniai filmo aktoriai – Eglė Mikulionytė, Andrius Bialobžeskis ir Vyto Ruginis.
Aktorių A. Bialobžeskį pakerėjo Sofijos grožis
Pagrindinės „Stebuklo“ veikėjos Irenos (aktorė E. Mikulionytė) vyrą Juozą įkūnijantis lietuvių kino ir teatro aktorius A. Bialobžeskis teigia Bulgarijoje besijaučiantis puikiai. „Tai labai graži šalis su galinga įdomia istorija, čia daug senovinės architektūros. Mes vakarais turime šiek tiek laiko pasivaikščioti po Sofijos senamiestį, kuris taip pat labai gražus. Žmonės labai draugiški. Jų gatvėse labai daug netgi pirmadienio vakarą – jie eina pasivaikščioti, sėdi kavinėse“, – savo įspūdžiais apie Bulgariją dalinosi aktorius.
Jo nuomone, darbas aikštelėje čia skiriasi tik iš techninės pusės: „Mes filmuojame paviljone. Todėl darbas labiau koncentruotas, nes filmuojame vienoje vietoje. Taip pat čia netrukdo oras, kuris Lietuvoje gana permainingas. Esame nepriklausomi nei nuo saulės, nei nuo vėjo, nei nuo lietaus.“ Anot A. Bialobžeskio, kadangi Bulgarijoje aktoriai dirba tik trise, todėl gali labiau susikaupti ir įsigilinti į personažus.
Lietuva sužavėjo bulgarų operatorių
Filmo operatorius bulgaras Emilis Christovas – vienas žymiausių Bulgarijos kino meistrų, per savo karjerą dirbęs daugiau nei prie trisdešimties filmų, įskaitant lietuvių kino mylėtojams gerai žinomą „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“ (rež. Stephan Komandarev, 2008). Jis teigė, kad Lietuva ir Bulgarija labai skirtingos šalys – kraštovaizdžiu, klimatu ir natūralia šviesa, tačiau Lietuva jį sužavėjusi: „Lietuva labai kinematografiška šalis. Turite labai nuostabią natūralią šviesa. Galbūt jums sunku gyventi tokiomis sąlygomis, nes šalta, bet už tai jūsų šalis tiesiog sukurta kinui.“
Prie „Stebuklo“ jis teigia prisidėjęs dėl to, kad pirmiausia jam labai patiko režisierės E. Vertelytės parašytas scenarijus. Jis taip pat pasidžiaugė, kad su jauna režisiere jam dirbti sekasi puikiai: „Mes vienas kitą suprantame. Aš stengiuosi paskui ją sekti ir sukurti specifinį vizualinį stilių jos filmui.“ Jis liko labai patenkintas ir lietuvių komandos darbu: „Pradžioje truputį bijojau, nes žinojau, kad reikės dirbti su lietuvių technine komanda, su kuria nebuvau dirbęs anksčiau. Bet kai tik atvykau, supratau, kad nėra dėl ko jaudintis – jie dirba puikiai, yra labai tikslūs, greiti, tylus, ištikimi ir profesionalūs. Mes tapome tikra komanda.“
„Stebukle“ – bulgarams artima patirtis
„Stebuklo“ bendros gamybos partnerius Bulgarijoje – kino gamybos kompaniją „Geopoly“ – atstovaujanti Pavlina Jeleva teigia, kad „Stebuklo“ projektu susižavėjusi dėl bulgarams artimos temos ir humoro. „Man šitame projekte labai patiko humoras – švelnus ir kartus tuo pačiu metu. Scenarijuje puikiai atsispindi žmonių jausmai pereinamuoju laikotarpio tarp dviejų sistemų. Jie sutrinka, jų vidus tarsi deformuojasi, – dėsto prodiuserė. – Žmonės tarsi netenka savo vidinės struktūros – pirmiau jie gyvena pagal vieną, kuri išnyksta, tada žmonės bando adaptuotis prie kitos. Niekas nebėra aišku. Negali pasakyti, kas atsitiks rytoj. Tai labai sunku. Kai žiūri į tai per humoro prizmę, tada įmanoma tai suprasti. Manau, dėl to ši istorija gali bus suprantama žmonėms iš viso pasaulio.“
Tai pirmas bendras kino gamybos projektas tarp Lietuvos ir Bulgarijos. P. Jeleva teigia, kad tai buvo iššūkis, bet dėl to jai ir labai reikšmingas: „Tada, kai Bulgarijos kino centrui pateikėme paraišką finansavimui gauti, „Stebuklas“ buvo išreitinguotas pirmu numeriu. Beveik visas komitetas balsavo už lietuvių projektą.“ Prodiuserė, teigia, kad yra dirbusi su daug bendros gamybos projektų, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai filmo paraiška Bulgarijos kino centre buvo taip gerai įvertinta. Taip atsitiko, jos nuomone, dėl to, kad filmo turinys ir žinutė vertintojams pasirodė artimi ir suprantami.
Bendros gamybos projektai – praturtina
Pasak pašnekovės, Lietuva Bulgarijoje nėra labai populiari. „Tai visai kitas regionas. Bet dėl „Stebuklo“ filmavimų žiniasklaida pradeda apie ją kalbėti ir, manau, kad vėliau jie dar daugiau kalbės. Taigi dėl filmo Lietuva Bulgarijoje bus žinomesnė ir galbūt kitam lietuvių projektui bus paprasčiau gauti bulgarų finansavimą. Kultūrinis kino vaidmuo kartais gali būti netgi didesnis nei ambasadų“, – mano ji.
Taip pat, P. Jelevos nuomone, šalių bendradarbiavimas gali praturtinti ir jau daug ko mačiusius kino profesionalus. Ji pateikia operatorių E. Christovą kaip pavyzdį: „Kai jis pirmą kartą nuvyko į Lietuvą, jis buvo taip nustebintas kraštovaizdžio ir šalies vizualinės geografijos, kad labai ilgai apie tai kalbėjo. Jis buvo labai sužavėtas. Jam tai buvo estetinė provokacija – „apimti“ naują erdvę savo vizija. Neįtikėtina, kad netgi tiek patirties turintis žmogus gali atrasti kažką naują. Tam ir yra bendros gamybos – kino kūrėjai gali praturtinti save naujomis patirtimis.“
„Stebuklo“ (kino gamybos kompanija „In Script“) siužetas perkelia į 1992 metus nedideliame miestelyje. Lietuva skendi didelėje ekonominėje krizėje – darbo nėra, bankai bankrutuoja, infliacija auga. Irena, vietinės kiaulių fermos vedėja, nesėkmingai bando išlaikyti ūkį ir savo darbininkus. Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną į kaimą atvažiuoja simpatiškas amerikietis... Filmo parengiamieji ir gamybos darbai dalinai finansuoti „MEDIA“ programos, Lietuvos kino centro ir Bulgarijos kino centro ir Europos kino rėmimo fondo „Eurimages”, o jo premjera Lietuvoje numatoma 2017 metais.
