M. Kvedaravičiaus dokumentinis ilgametražis filmas „Mariupolis“ – tai filmas-esė apie industrinį uostamiestį Ukrainoje, Donecko srityje. Ten kažkada gyveno graikai. Dabar kasdienybę Mariupolyje įrėmina nuolatinis karo laukimas, jo buvimas šalia. „Vakar bombų negirdėjau, tik sprogimų atšvaitai debesyse matėsi per mano langą“, – sako filme smuikininkė.

„Nemačiau sprogimų, dirbau sode“, – jai antrina Mariupolio akordeonistas. Filmas dedikuotas Mariupolio poetams ir batsiuviams, o „Berlinalės“ rengėjai M. Kvedaravičiaus filmą vadina vizualiai išraiškinga pagarbos duokle į krizę panirusiam miestui.

„Mariupolio“ sumanymas gimė, kai M. Kvedaravičius ruošėsi ir filmavo pirmas ilgametražio eksperimentinio filmo „Stasis“ scenas. „Pradėjus filmuoti ankstyvą 2015 m. pavasarį, Mariupolis jau buvo tapęs fronto linija kare su prorusiškomis jėgomis. Buvo akivaizdu, kad šis miestas, išgyvenantis istorinius įvykius, gali pasiūlyti daugybę unikalių personažų, vietų, situacijų. Tai miestas, savyje talpinantis atskirą filmą. Sukurti jį buvo spontaniškas, bet kartu labai apgalvotas sprendimas“, – sako M. Kvedaravičius.

Penktadienio vakarą įvykusioje filmo premjeroje dalyvavo ir pats režisierius M. Kvedaravičius bei kone visa kūrybinė komanda. Daugybė žmonių į filmo premjerą pradėjo rinktis dar gerokai iki jo pradžios. Visiems svečiams sugūžėjus į kino salę, kino teatro salės prieigose pasirodė ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Mielai fotografams papozavusi D. Grybauskaitė įsiamžino ir su visa filmo kūrybine komanda. Vėliau Prezidentė kartu su keliais šimtais kino mėgėjų stebėjo M. Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis“.