„Karas ir taika“ – britų draminis šešių dalių serialas, kurio premjera „BBC One“ įvyko sausio 3 dieną. L. Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ šešių dalių ekranizacija pavertė scenaristas Andrew Davisas. Serialas, kuris buvo filmuojamas Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje, sulaukė didelio britų susidomėjimo. Pirmąją serialo seriją sausį peržiūrėjo daugiau nei 6,3 mln. žmonių.
Ir Lietuvoje nuspręsta nelikti šio istorinio įvykio nuošalyje – parengtas specialus pažintinis maršrutas po Vilniaus vietas, virtusias serialo filmavimo aikštele.
„Tai pirmasis kartas, kai kiną mes išnaudojame turizmo populiarinimui. Vadinamasis kino turizmas – nauja ir itin perspektyvi turizmo niša, kuria sėkmingai jau kurį laiką naudojasi nemažai šalių visame pasaulyje. Juntame didžiulį turistų susidomėjimą ir viliamės, kad ši Valstybinio turizmo departamento iniciatyva taps kino turizmo Lietuvoje pradininke“, – teigia Lietuvos valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė.
Kuršių marios gali virsti Baikalo ežeru
Iš viso anglų kalba parengtos trys pažintinės ekskursijos po britų serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietas – maršrutas pėsčiomis po Vilnių, maršrutas dviračiu bei pažintinė ekskursija automobiliu po visą Lietuvą.
Kaip teigia serialo vykdomoji prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė, BBC sprendimą serialą pagal rusų literatūros klasiką filmuoti būtent Lietuvoje lėmė ryškia ir žymia istorine praeitimi išsiskiriančių vietų gausa.
„Kameros neapgausi, todėl serialo kūrėjai filmavimui ir ieškojo vietų, geografiniu ir istoriniu požiūriu kuo įmanoma artimesnių originalui. Lietuvos Kuršių marios gali tapti Baikalo ežeru, Kintai – Uralo stepėmis, žvyro karjeras Trakuose – Beringo sąsiauriu (kai iškrinta sniego), Rumšiškės – Sibiru, Kernavės slėniai – Alpėmis“, – paaiškina prodiuserė.
Anot L. Mišeikytės, jai kiekviena Vilniaus gatvelė, skveras ar parkas – ne tik geografiniai objektai, bet ir prisiminimai apie įvairius tarptautinius kino projektus.
„Iš viso man teko dirbti 50 filmavimų, vykusių būtent šiame mieste. Neminint „Karo ir taikos“, Lietuvoje, pavyzdžiui, buvo filmuoti juostos „Pasipriešinimas“, kurioje dirbo tokia žvaigždė kaip Danielis Craigas, epizodai“, – pasidžiaugė prodiuserė.
Gedimino pilis – Alpių peizažo dalis
Seriale „Karas ir taika“ vaizduojama pati XIX amžiaus pradžia, kai Lietuva gyvena Rusijos imperijos pašonėje ir atsiduria Napoleono žygio į Maskvą kelyje, regi jo armijos šlovę ir žlugimą. Būtent apie tai, pasitelkęs kelių rusų šeimos likimus, ir pasakoja serialas „Karas ir taika“.
Vilniuje organizuojamos ekskursijos po britų serialo filmavimo vietas metu aplankoma 12 objektų: tai sostinės Rusų gatvė, Gedimino pilis, Pranciškonų bažnyčia, Vilniaus universitetas, Bernardinų gatvė ir daugelis kitų.
Įdomu tai, kad Vilniaus simboliu pelnytai įvardijama Gedimino pilis visu gražumu pasirodo jau pirmoje šešių dalių serialo dalyje. Svarbu akcentuoti, kad Napoleono laikais iš jos buvo likę tik romantiški griuvėsiai, ji vėliau atstatyta, tačiau turėjo ypatingą funkciją – tarnavo kaip pirmoji telegrafo antena, sujungusi Sankt Peterburgą ir Varšuvą.
Seriale Lietuvos sostinės pasididžiavimas atlieka Viduramžius menančios tvirtovės Alpėse vaidmenį, kur generolas Kutuzovas ir Andrejus Bolkonskis aptarinėja Rusijos armijos galimybes įveikti Napoleono pajėgas kapituliavus austrų sąjungininkams.
Pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas – įėjimas į Bolkonskių rezidenciją
Vienuoliai pranciškonai – pirmieji vienuoliai, XIII ir XIV amžiuje atvykę į Vilnių platinti krikščioniškų idėjų paskutinėje pagoniškoje Europos valstybėje. Tai vienas iš pirmųjų ir pačių didžiausių vienuolynų Lietuvos sostinėje.
Pakeliui į Maskvą Napoleonas bažnyčios ir vienuolyno kompleksą naudojo kaip sandėlį grūdams laikyti.
Šis architektūrinis ansamblis itin patrauklus kinematografams – kaip daugelio svarbių istorinių peripetijų liudininkas. Seriale statinys virto Andrejaus Bolkonskio rezidencija.
„Vilnius unikalus ir nuostabus gebėjimu, esant reikalui, greitai transformuotis. Pavyzdžiui, šios durys seriale virsta durimis Maskvoje, tampa svarbia eksterjero detale“, – pasakoja Lina Dusevičienė.
Ketvirtoje serialo dalyje architektūrinio ansamblio durys vaizduojamos kaip įėjimas į Bolkonskių namus Maskvoje. Čia atvyksta apsistoti kunigaikštis Nikolajus Bolkonskis ir Marija su Nikoluška, o Nataša Rostova su tėvu atvyksta lankyti Marijos Bolkonskojos.
Tos pačios durys pasirodo ir šeštoje serijoje, kai Pijeras Bezuchovas išeina iš Bolkonskių namų po itin malonaus vakarinio pokalbio su Marija Bolkonskaja ir Nataša Rostova, kurios po Andrejaus mirties tampa nuoširdžiomis bičiulėmis. Abi tą akimirką stovi gatvėje, šnekučiuojasi ir moja išvykstančiam Pjerui.
Rusų gatvė: skubiai reikalingas sniegas
Viena iš scenų buvo filmuojama Vilniaus senamiestyje, Rusų gatvėje, primenančioje apie kadaise gyvavusį Rusų kvartalą. Ji atsirado dar XIV amžiuje, kai lietuvių kunigaikščiai, siekdami politinių tikslų, vesdavo rusų didikes ir šiame rajone statė cerkvių.
Seriale gatvė pasirodo ketvirtoje serijoje, kur atlieka vienos Maskvos gatvės vaidmenį. Ja tamsoje Dolochovas ir Anatolijus Kuraginas vyksta į Rostovų rezidenciją pas Natašą.
Svarbu pažymėti, kad scenarijuje buvo numatyta, jog minėtoji gatvė turi būti nuklota sniego. Deja, filmavimo metu lietuviška žiema kino kūrėjams iškrėtė piktą pokštą – sniego nebuvo nė kvapo.
Kaip pasakoja serialo prodiuserė, dirbtinis sniegas šiuo atveju nebuvo išeitis – rogės tokiu sniegu paprasčiausiai neslysta.
„Tad teko skambinti miesto administracijai ir užduoti keistą klausimą: kur jūs išvežate sniegą? Netgi buvome pasirengę už jį susimokėti. Mums paaiškino, kad sniegas nieko nekainuos – teks susimokėti tik už transportą. Taip mes į Rusų gatvę sugrąžinome sniegą, kuris padėjo sukurti atšiaurios rusiškos žiemos įvaizdį“, – pasakoja L. Mišeikytė.
Dominikonų gatvėje – valstiečiu persirengęs Bezuchovas
Serialas buvo filmuojamas ir Vilniaus Dominikonų gatvėje – vienoje iš seniausių ir gražiausių Vilniaus senamiestyje. Seniau būtent čia gyveno pagrindinės Vilniaus mokyklos mokytojai ir Vilniaus universiteto profesoriai, magnatai ir didikai, garsūs to meto veikėjai.
Seriale gatvei teko trumpam virsti vienos Rusijos sostinės gatve – čia buvo filmuojamas epizodas, kai Rostovų šeima palieka Maskvą prieš pat Napoleono apgultį. Dominikonų gatvėje blaškėsi arkliai, skubėjo karietos, bėgiojo panikos apimti žmonės. Štai Nataša Rostova išvysta Pjerą Bezuchovą, persirengusį paprastu valstiečiu. Būtent tą akimirką jis jai ir papasakoja apie savo rezgamą slaptą planą nužudyti Napoleoną.
Benediktinių vienuolyno kiemelis – vieta, kur šaudyti įkaitais paimti rusai
Vilniaus senamiestyje veikė daugiau nei 20 vienuolynų. Nuo XIV amžiaus jie džiaugėsi gana nemenka autonomija ir veiksmų laisve. Už jų sienų slypinčios paslaptys domina ir šiandien. Štai pakeliui į Maskvą į Vilnių užsukęs Napoleonas jais naudojosi kaip kareivinėmis, arklidėmis ir slėptuvėmis bei sandėliais. Netrukus, pasikeitus situacijai, vienuolynai virto perpildytomis karinėmis ligoninėmis.
Po 1832 ir 1863 metų sukilimų caro valdžia Vilniaus vienuolynus uždarė, nemažai jų paversti kalėjimais politiniams kaliniams.
Šeštoje serialo dalyje Benediktinių vienuolyno kiemas vaizduojamas kaip kenčiančios ir įbaugintos Maskvos paveikslas – čia prancūzų kariai vykdo egzekucijas nelaisvėje atsidūrusiems rusams: jiems ant galvų užmaukšlinami maišai ir šaunama tiesiai į kaktą. Pjeras Bezuchovas – vienas iš sulaikytųjų. Jis stebi šią siaubingą sceną, tačiau mįslingai pats egzekucijos išvengia.
Lietuvoje BBC serialo „Karas ir taika“ premjera numatyta birželį.
