Svarbiausiais šių metų akcentais festivalio organizatoriai pasidalijo antradienį, kovo 1 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtoje spaudos konferencijoje. Tradiciškai „Kino pavasaris“ į Lietuvą atveš geriausius naujus pasaulio filmus, kurie kitaip į Lietuvos kino sales nepatektų, bei balandžio 12–14 d. surengs tarptautinę kino industrijos konferenciją „Meeting Point – Vilnius“.
Tarp ryškių šių metų festivalio filmų – „Oskarui“ nominuotos danų drama „Karas“ („A War“, rež. Tobias Lindholm), prancūzų-turkų „Mustangės“ („Mustang“, rež. Deniz Gamze Ergüven) ir britų „Kerol“ („Carol“, rež. Todd Haynes), taip pat totalitarinę Šiaurės Korėjos sistemą dokumentuojantis rusų režisieriaus filmas „Čia visad šviečia saulė“ („Under the Sun“, rež. Vitaly Mansky), geriausiu ispanišku filmu pripažintas tragikomiškas „Trumanas“ („Truman“, rež. Cesc Gay), daugiausiai „Gojos“ nominacijų surinkusi aistringoji „Nuotaka“ („The Bride“, rež. Paula Ortiz) ir daugelis kitų.
Mažiau filmų – daugiau seansų
Susirinkusiuosius pasveikino dainininkas Vidas Bareikis, atlikdamas legendinės grupės „Beach Boys“ kūrinį „God Only Knows“. Būtent šis kūrinys pasirinktas „Kino pavasario“ metų himnu. Daina skamba festivalio filme „Meilė ir malonė“ („Love & Mercy“, rež. Bill Pohlad). Tai biografinė istorija apie grupę „Beach Boys“ ir jos lyderį Brianą Wilsoną. Kartu tai buvo supažindinimas su šių metų festivalio šūkiu: „Kino pavasaris – emocijų pavasaris“.
„Žinoma, teigiamų emocijų“, – šypsojosi „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė. Ji pranešė, kad atsižvelgdami į žiūrovų pageidavimus, organizatoriai sumažino į festivalį atrinktų filmų skaičių, bet bendras seansų skaičius liko toks pat. „Kino pavasaryje“ rodysime daugelį užsienio festivaliuose žiūrovų geriausiai įvertintų filmų. Norime, kad visi žiūrovai Lietuvoje taip pat galėtų juos pamatyti. Žiūrovai mums yra svarbiausi“, – paaiškino V. Ramaškienė.
Ji įvardijo ir šių metų festivalio šalį partnerę – Ispaniją. „Kino pavasaris“ užmezgė glaudžius ryšius su prestižiniu San Sebastiano kino festivaliu, dėl to programoje šiemet bus rodomi originaliausi ispaniški filmai, o į Vilnių festivalio dienomis atvyks Ispanijos kino industrijos profesionalai, San Sebastiano festivalio atstovai.
V. Ramaškienė akcentavo ir savanorystės svarbą „Kino pavasariui“. Prie daugiau nei 200 festivalio savanorių, kaip jų ambasadoriai, šiemet prisijungė ir pernai „Kino pavasario“ žiūrovų geriausia Lietuvos aktore išrinkta Aistė Diržiūtė („Sangailės vasara“), grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas–Svaras, garsiausias Lietuvoje protmūšių rengėjas, sporto komentatorius bei TV laidų vedėjas Robertas Petrauskas bei kiti žinomi pramogų pasaulio atstovai.
Filmai atrinkti kruopščiai ir atidžiai
Šiemet festivalyje – 200 (130 ilgametražių ir 70 trumpametražių) filmų, vietoje pernai rodytų 258. Sumažintas skaičius reiškia, jog programos sudarytojams reikėjo išspręsti dar daugiau dilemų dėl prioritetinių pasirinkimų. Žemiau linijos liko ne vienas simpatijų sulaukęs filmas, kuriam tiesiog neužteko vietos repertuare.
„Iš viso per praėjusius metus apkeliavome per 30 kino festivalių ir peržiūrėjome daugiau nei 1 500 filmų. Iš jų atrinkome įdomiausius, aktualiausius ir labiausiai nustebinusius, bet buvome griežtai apsibrėžę atrankos limitus. Siekėme išlaikyti platesnę geografijos, stilių, temų, formų, nuotaikų, režisierių patirties įvairovę. Norėjome parodyti savaip išskirtinius ir unikalius filmus, kokių negalėjome pasiūlyti niekuomet anksčiau ir kokių nedrįsta išleisti Lietuvos kino platintojai. Kiekvienas atrinktas kūrinys turės savo uždavinius“, – paaiškino vyriausiasis festivalio programos sudarytojas Edvinas Pukšta.
Jis suskaičiavo, kad norint peržiūrėti visus „Kino Pavasario“ filmus, prireiktų 252 valandų ir 21 minutės arba 10,5 dienos. Net 5 patvirtinti filmai bus ilgesni nei 3 valandos, o Berlyno „Sidabriniu lokiu“ apdovanota „Lopšinė liūdnai paslapčiai“ („A Lullaby to the Sorrowful Mystery“, rež. Lav Diaz) pareikalaus 8 valandų susikaupimo. Trumpiausią festivalio pilnametražį filmą „Junun“ sukūrė amerikiečių meistras Paulas Thomas Andersonas, pataikęs į platų muzikinio kino ritmą.
Tarp filmų, kuriuos šiemet rodys festivalis, jis išskiria atnaujintą Roterdamo kino festivalį laimėjusią melancholišką komediją „Radijo dienos“ („Radio Days“, rež. Babak Jabali); vieno garsiausių danų režisierių Thomaso Vintenbergo komišką dramą „Komuna“ („The Commune“), kurios pagrindinei aktorei Trinei Lindholm atiteko Berlyno „Sidabrinis lokys“; Venecijos kino festivalyje už geriausią debiutinį filmą apdovanotą „Lyderio vaikystę“ („The Childhood of a Leader“, rež. Brady Corbet) ir „Auksinį liūtą“ gavusią Venesuelos dramą „Iš arti“ („From Afar“, rež. Lorenzo Vigas). Tarp unikalių reginių verta paminėjimo mokslinės fantastikos drama „Sudie“ („Sayonara“, rež. Koji Fukada), kurioje pirmą kartą kino istorijoje vaidina profesionali aktorė ir Osakos Universiteto mokslininkų sukurta androidė. Visus juos pirmieji Lietuvoje galės pamatyti „Kino pavasario“ žiūrovai.
Pirmieji tarp garbingų festivalio užsienio svečių
Tokijo kino festivalyje nugalėjusią biografinę dramą „Nizė – beprotybės širdis“ („Nise: The Heart of Madness“) Vilniuje pristatys tik trim dienoms į Lietuvą atskrendantis režisierius ir scenarijaus autorius Roberto Berlineris. Festivalyje svečiuosis ir neįtikėtiną žygdarbį stengęsis atlikti ispanas Alvaro Ogalla. Jaunas vyras mėgino atsisakyti Bažnyčios primesto Katalikų tikėjimo, o sukauptą patirtį žaismingai aprašė ir savo prototipą suvaidino komiškoje dramoje „Apostatas“ („The Apostate“, rež. Federico Veiroj). Vilniaus žiūrovai pasitiks gausią delegaciją iš Lenkijos, o tragikomediją „Mano dukterys karvės“ („These Daughters of Mine“, rež. Kinga Dębska) pristatys aktorė Agata Kulesza, žinoma pasirodymu „Oskaru“ ir Europos kino akademijos prizais apdovanotoje „Idoje“. Festivalis itin laukia ir atidarymo filmo „Viskas dėl šou“ („The Show of Shows“) režisieriaus Benedikto Erlingssono vizito.
Išskirtinis dėmesys moterų gyvenimams
Festivalio meno vadovė Santa Lingevičiūtė supažindino su nauja programa „Aš esu hibridas“. Į ją pateko filmai, kuriuose išnyksta riba tarp dokumentinio ir vaidybinio kino. Čia žiūrovai galės pamatyti kultinės eksperimentinės muzikos kūrėjos, menininkės Laurie Anderson animacijos, dokumentikos, dienoraščių, muzikos, fantazijų hibridą „Šuns širdis“ („Heart of a Dog“) ir kitus standartus laužančius kino darbus.
Ji taip pat pristatė retrospektyvą „Šekspyras gyvas“, skirtą Viljamo Šekspyro 400-osioms mirties metinėms atminti. Šioje programoje bus rodomi žymių režisierių, tarp kurių – Romano Polanskio, Dereko Jarmano, Peterio Greenaway'aus filmai, paremti legendinio britų rašytojo kūriniais.
Tradiciškai festivalis rengs konkursines programas „Nauja Europa – nauji vardai“ ir „Baltijos žvilgsnis“, kuriose geriausi Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos jūros regiono šalių filmai varžysis dėl žiuri įvertinimo ir piniginių prizų.
„Kai kurie į programas patekę filmai jau sulaukė tarptautinės sėkmės. Pavyzdžiui, lenkų drama „Jungtinės meilės valstijos“ („United States of Love“, rež. Tomasz Wasilewski) apdovanota Berlyno kino festivalyje už geriausią scenarijų, taip pat lenkų juosta „Šokių aikštelės dukterys“ („The Lure“, rež. Agnieszka Smoczyńska) gavo specialų žiuri paminėjimą Sandanso kino festivalyje, čekų „Aš, Olga Hepnarova“ („I, Olga Hepnarova“, rež. Petr Kazda, Tomáš Weinreb) atidarė antrą pagal svarbą Berlyno festivalio programą „Panorama“. Įdomu, kad visų šių filmų pagrindinės herojės yra moterys. Tai, kad filmuose pagrindinius vaidmenis atlieka moterys – viena iš šių metų festivalio tendencijų“, – pastebėjo S. Lingevičiūtė.
Suteiks kino ekraną muzikiniams klipams
Viena iš šių metų festivalio naujovių bus muzikinių klipų konkursas. „Muzikiniai klipai Lietuvoje atgyja. Norime juos iš internetinės „YouTube“ erdvės perkelti į didįjį kino ekraną. Svarbiausia, kad ši iniciatyva kilo iš pačios klipų kūrėjų bendruomenės – idėją rengti programą pasiūlė kūrybos studija „Zest“, – sakė muzikinių klipų programą kuruojantis muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas.
Muzikinių klipų konkursas simboliškai pavadintas „Kažkas atsitiko“, prisimenant lygiai prieš 30 metų sukurtą bene pirmąjį Lietuvoje muzikinį filmą tokiu pačiu pavadinimu. Į muzikinių klipų seansą atrinkti stipriausi Lietuvos režisierių darbai sukurti per 2014 ir 2015 m. Klipus vertins tarptautinė muzikos ir kino profesionalų žiuri. Geriausių klipų kūrėjai bus apdovanoti ir piniginiais prizais, kuriuos įsteigė lietuviškos muzikos portalas „Pakartot.lt“.
Muzikos šiemet festivalyje bus ir daugiau. Festivalio atidarymo filmu pasirinktas netradicinis islandiškas dokumentinis filmas „Viskas dėl šou“, kuriame nebus jokių dialogų, tik vintažiniai keliaujančio cirko vaizdai ir juos lydinti specialiai filmui sukurta grupės „Sigur Ros“ narių muzika. „Tai emociškai labai paveikus ir kartu visiškai netradicinis muzikinis-dokumentinis filmas. Nuostabu, kad „Kino pavasario“ komanda jį pasirinko atidarymo filmu – tai netikėtas, drąsus ir dėl to sveikintinas žingsnis iš festivalio pusės“, – džiaugėsi K. Vyšniauskas.
„Kino pavasaris“ taps švente kino žiūrovams, o kino kūrėjams dar ir suteiks galimybę susipažinti su industrijos žmonėmis iš skirtingų šalių, kurie festivalio metu atvyks į Vilnių. Į septintą kartą vyksiančią kino industrijos konferenciją „Meeting Point – Vilnius“ pakviesta virš 200 režisierių, prodiuserių, kino agentų, žurnalistų ir kitų kino pasaulio atstovų. Kaip ir kasmet, konferencijoje bus diskutuojama apie filmų rinkodarą, pristatomi nebaigti projektai iš Baltijos ir Rytų partnerystės šalių, didelis dėmesys bus skiriamas kino festivalių organizatoriams.
„Meeting Point – Vilnius“ metu vyks ir renginys „Kūrybinės industrijos bendroje Europos skaitmeninėje rinkoje“, kuris skirtas pramogų pasaulio atstovams, savo kasdieniame darbe susiduriantiems su autorių ir gretutinėmis teisėmis. Renginio metu bus aptartos šios srities naujovės, laukiantys pokyčiai.
„Praėjusiais metais pagerinome lankomumo rekordą iki 107 tūkst. žiūrovų. Festivalyje svečiavosi ir savo filmus pristatė tokie režisieriai, kaip „Oskarus“ laimėjęs Michelis Hazanavičius ir net šiemet vienam jų nominuotas Joshua Oppenheimeris. Tad kartelę – tiek žiūrovams, tiek sau patiems – užkėlėme labai aukštai. Tačiau kelio atgal nėra – norime festivalio kokybę išlaikyti ir dar pagerinti“, – ambicijų neslėpė festivalio vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška.
21-asis „Kino pavasaris“ prasidės kovo 31-ąją, o baigsis balandžio 14-ąją.
