Pernai Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatytas filmas abejingų nepaliko ne tik „Oskarų“ komisijoje, bet ir daugelyje kitų reikšmingiausiais laikomų kino apdovanojimų. Pernai ši drama Kanų kino festivalyje pelnė „Didįjį prizą“, o šiemet „Auksinių gaublių“ apdovanojimuose buvo paskelbta geriausiu užsienio filmu. „Sauliaus sūnus“ neliko nepastebėtas ir Londono, Sarajevo, Toronto bei kituose didžiausiuose Europos ir pasaulio kino festivaliuose.
„Netgi tamsiausiomis valandomis savyje galima išgirsti vidinį balsą, padedantį išlikti žmogumi. Tokia ir yra šio filmo viltis,“ – rankose tvirtai laikydamas apdovanojimą džiaugėsi dramos režisierius Laszlo Nemesas, kuriam šis filmas buvo debiutinis. Prieš tai jis kūrė trumpametražes istorijas ir dirbo garsaus vengrų režisieriaus Bela Tarro asistentu.
Atsiimdamas savo pirmąjį „Oskarą“, tituluojamą vienu reikšmingiausių kino apdovanojimų pasaulyje, L. Nemesas nuoširdžiai dėkojo savo komandai ir gimtajai Vengrijai, finansavusiai filmo kūrimą. „Sauliaus sūnus“ yra jau devintasis Vengrijos filmas nominuotas „Oskarui“, bet tik antrasis jį laimėjęs. Prieš 35 metus tokiu įvertinimu džiaugėsi vengrų kino legenda Istvánas Szabó, kurio filmas „Mefistas“ (Mephisto, 1981) taip pat buvo pripažintas geriausiu užsienio filmu. Jį prieš kelis metus Lietuvoje taip pat rodė Europos šalių kino forumas „Scanorama“.
Filme „Sauliaus sūnus“ pasakojama apie Vengrijos žydą Saulių, dirbantį specialioje Aušvico komandoje ir kasdien siunčiantį savo tėvynainius į mirtį. Vieną dieną jis įtiki, jog viena aukų yra jo sūnus, ir pasiryžta neįmanomam – palaidoti vaiką koncentracijos stovykloje, kur šimtai gyvybių kasdien virsta pelenais, o mirtis, kaip ir gyvenimas, atrodo beprasmė.
Drama „Sauliaus sūnus“ Lietuvos kino teatruose bus rodoma jau nuo šios penktadienio, kovo 4 d.
