„Filme atkūrėme legendines eitynes už laisvę po Romo Kalantos susideginimo Kaune. Šioms masinėms filmo scenoms ieškojome savanorių. Mūsų kvietimas filmuotis iškart buvo pastebėtas vieno rusų finansuojamo portalo, kuris žmones, ketinančius filmuotis dviprasmiškai ragino „nesusideginti“ ir nedalyvauti filmavime. Žmogų, paaukojusį savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės, portalas lygino su psichiniu ligoniu, o filmo kūrėjus kaltino propagandinio filmo apie lietuvių kovą už laisvę kūrimu. Tačiau šį kaltinimą priėmėme kaip neginčijamą įrodymą ir komplimentą, kad einame teisingu keliu,“ – sako režisierius D. Ulvydas.
Rusijos propagandinis ruporas, bandęs neigti lietuvių pasipriešinimo kovas okupacinėje sistemoje tik patvirtino, kad šiandien, kaip ir 8-jame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, į kurį nukelia filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, visada buvo ir bus tokių, kurie bandys sumenkinti lietuvių laisvės kovas ir prigimtinį nepriklausomybės troškimą.
Nepaisant visų rusų propagandistų bandymų sužlugdyti filmavimus ir įbauginti patriotiškai nusiteikusius žmones, kino kūrėjai šiandien gali džiaugtis, kad niekingos priešų pastangos buvo bevertės. „Filmuotis užsiregistravo virš dviejų tūkstančių žmonių. Pamatę tokią patriotiškai nusiteikusią minią, potencialūs riaušininkai, matyt, pabūgo. Nors buvome pasiruošę tam, kad prorusiškos jėgos gali sukelti sumaištį pačioje filmavimo aikštelėje, kenkti susirinkusiems žmonėms ir trukdyti darbui,“ – sako filmo režisierius.
Anot filmo kūrėjų, apie lietuvių besąlygišką meilę tėvynei, apie aukas, sudėtas vardan Lietuvos laisvės būtina kalbėti. Kaip reikia atsiminti dydvyrius žuvusius miškuose, lygiai taip pat būtina atsiminti, ir tuos, kurie okupacino režimo metu, negalvodami apie tai, kad jų ir jų artimųjų gyvybės ir likimai kybo ant plauko, kalbėjo apie laisvę, nors žodis laisvė buvo uždraustas. Filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“ kartu su pagrindine jo heroje Emilija (aktorė Ieva Andrejevaitė) kelia klausimą – ar žmogaus siela, padorumas ir sąžinė visais laikais turėjo savo kainą? Anksti tapusi našlaite, būsima aktorė Emilija, pradėjusi dirbti Kauno dramos teatre, tikisi čia pradėti naują gyvenimą. Tačiau teatre, užgęsus rampos šviesoms, gyvenimas toli gražu neprimena to, apie kurį ji svajojo. Paslaptys, išdavystės, keršto troškimas ir aistros čia temdo protus, o meilė ir tiesos troškimas keičia likimus.
Pati Emilija, su savimi atsinešusi didžiąją savo gyvenimo paslaptį, supranta, kad vieną dieną ir ji privalės priimti sunkiausią savo gyvenime sprendimą, kuris pakeis ne tik jos, bet ir kitų žmonių gyvenimus.
„Filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ filmavimas tapo nepaprastu reiškiniu. Ne tik dėl to, kad jame filmuotis pareiškė norą tūkstančiai savanorių, ko niekada anksčiau nebuvo jokiame lietuviškame kine, bet ir dėl to, kad filmo temos išsigando Rusijos finansuojamos propagandinės struktūros. O tai reiškia, kad šiandien būtina kalbėti apie lietuvių laisvės kovas ir nepriklausomybės kainą,“ – sako filmo prodiuserė Živilė Gallego.
Filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, prodiusuojamas kompanijos „Fralita Films“ kartu su „Ulvyds“, iš dalies finansuojamas Lietuvos kino centro prie LR Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, kino teatro žiūrovus pasieks Lietuvai labai svarbiu metu – ruošiantis minėti valstybės atkūrimo šimtmetį – 2017 metų vasario 16 d.
