Pasak „ACME Film“ rinkodaros skyriaus vadovo Miko Musniko, filmų pavadinimai nukrypsta nuo originalo dėl didesnio patrauklumo vartotojui arba norint pavadinimą priartinti prie filmo tematikos ar turinio.
„Jei tiesioginis filmo pavadinimo vertimas atitinka jo turinį – daromas tiesioginis vertimas, jei ne – ieškome kito lietuviško pavadinimo, kuris atitiktų turinį”,- teigia jis.
Anot M. Musniko, tokie filmų pavadinimų vertimai kaip „Bad teatcher” – „Afigiena mokytoja”, „This is the end” – „Dabar jau tikrai šikna” ar „The night before” – „Kūčiukai, narkotikai ir seksas” buvo daromi dėl komunikacinių tikslų.
„Šių filmų scenarijai buvo provokuojantys, todėl jiems reikejo pavadinimų, kurie pritrauktų jų tikslinę auditoriją“,– sako jis.
Saviveikla neužsiima
Tuo tarpu „Forum cinemas” atstovas Gintaras Plytnikas teigia, kad saviveikla verčiant filmų pavadinimus jie neužsiima ir „Paramount” bei „Universal” filmai dėl vertimų priekaištų neturi.
„Apgailestauju, kad kolegos platintojai, užsiimantys filmų marketingu bei vertimais leidžia sau improvizuoti. Kai kurie vertimai skamba tikrai keistai. Kino teatrai skelbia tai, ką gauna iš platintojų ir ką nors keisti neturi teisės”,- sako G. Plytnikas.
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistės Aurelijos Dvylytės, taisyklingumo požiūriu filmų pavadinimai nėra vertinami.
„Dažnai sulaukiame skambučių iš pasipiktinusių žiūrovų – kartais jie piktinasi dėl blogai išverstų pavadinimų, kartais – filmų vertimai ar turinys juos žeidžia. Pavyzdžiui žmonėms buvo nepriimtini filmuose „Zero”, „Zero II” vartojami keiksmažodžiai, šiuo metu sulaukiame skambučių dėl serialo „Visi vyrai – kiaulės” pavadinimo. Tokie vertimai kaip ,,Afigiena mokytoja" skirti šokiruoti, bet ar žmonės tai vertina, priklauso nuo jų kultūros lygio”,- teigia ji.
Kaltas žiūrovų mentalitetas?
„Juokingai išversti filmų pavadinimai tai viena didžiausių mūsų šalies kino platinimo bėdų, tačiau jų neišvengsi, nes dažnai filmų pavadinimų vertimas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių, kurios ne visada pasisteisina praktikoje. Mano nuomone, blogiausiai išverstu ir pritaikytu mūsų kino rinkai filmų pavadinimų vertimu galima laikyti 2010 metų grafinės novelės „Kick Ass“ ekranizacijos pavadinimą, kuris skamba taip – „Ateini čia, arba gausi į dūdą“. Man nesuvokiama, kaip įmanoma taip išversti filmo pavadinimą, kurį tiesiogiai galima buvo išversti kaip „Šiknaspardis“. Ir į filmą su mano siūlomu pavadinimu žmonės būtų ėję. Antroji filmo dalis išversta adekvačiau – „Smūgis žemiau juostos“.
Dar vienu „perlu“ įvardinčiau juostos „Salt“ pavadinimą, kuriame vaidino Angelina Jolie. Originalus pavadinimas reiškia veikėjos pavardę, neturinčia nieko bendro su druska. Būtent „Druska“ – toks yra lietuviškas juostos pavadinimo vertimas. Ačiū Dievui, kad ne tas pats vertėjas darbavosi prie filmo „Fun with Dick and Jane“. Galima įsivaizduoti, koks būtu šio filmo pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą.
Nekalbu jau apie tokius filmų pavadinimų vertimus, kaip „Movie 44“ – „Kietašikniai“, „Superbad“ – „Kietakiaušiai“, „This is the End“ – „Dabar jau tikrai šikna“... Tai parodo, kad mūsų žiūrovus traukia šios kūno vietos, ir tokio pobūdžio filmai, todėl platintojai, norėdami parduoti savo produktą, taip pat bando solidarizuotis su žmonėmis, kurie ateina į kino sales. Taigi nemažai priklauso ir nuo pačių žiūrovų ir jų mentaliteto“, – sako portalo „Buvaukine.lt“ recenzijų autorius Darius Voitukevičius.
Nors provokuojantys filmų vertimai skirti pritraukti didesnę žmonių auditoriją, kino žiūrovams ryškus nukrypimas nuo originalo atrodo nepriimtinas ir netgi turi atvirkštinį efektą.
„Nesuprantu tokių vertimų paskirties. Jei tai daroma siekiant pritraukti daugiau publikos – mano atveju turi atvirkštinį efektą”,- pasakoja kino mėgėjas Petras.
„Labiausiai apgailėtini net ne blogai išversti pavadinimai, bet pavadinimai, kurie neatspindi filmo turinio arba atvirkščiai – tiesmukai apibūdina visą filmą. Pasitelkiamas žargonas ir akivaizdu, kad juo norima pritraukti kuo daugiau žiūrovų nemokančių originalo kalbos. Manau, kad verčiant pavadinimą svarbu, kad jis būtų kuo tikslesnis, taip pagerbiant ne tik žiūrovus, bet ir filmo autorius. Nemanau, kad Helen Fielding apsidžiaugtų jei lietuviai jos „Bridžitos Džouns dienoraštį” būtų išvertę kaip „Senmergės sekso trikampis”, - mintimis dalinasi žiūrovė Laura.
