„Tam įtakos turėjo keli žmonės ir jų asmeninės iniciatyvos. Natūralu, jog nacionalinis kinas visose pasaulio šalyse yra pageidaujamas ir žiūrimas, nes jis artimesnis savo tema, istorija, aktoriais. Lietuvai, nors ir labai ilgai, reikėjo išlaukti tam tikro momento. Mano ir Donato Ulvydo komandai sukūrus „Tadas Blinda. Pradžia“ bei kitus žiūroviškus filmus, Emiliui Vėlyviui – „Zero2“ ir „Redirected“, pasimatė, kad žiūrovas laukė, kol jam bus pasiūlytas būtent žiūroviškas filmas. Iki tol lietuviški filmai buvo kuriami tik už valstybės lėšas, su pagrindiniu tikslu įsisavinti jas, bei pagaminti tam tikrai valstybinei komisijai įtikusį projektą. Kai atsirado keli prodiuseriai bei režisieriai, kurie ėmėsi savo iniciatyvos, investavo savo ar pritraukė kitų žmonių privatų kapitalą, atsirado žiūroviškas lietuviškas kinas“, - sakė prodiuseris Žilvinas Naujokas.

Žilvinas Naujokas

Lietuviško kino renesanso atskaitos tašku laikomas „Tadas Blinda. Pradžia“, kurio sėkmė atsispindėjo ne tik mūsų šalyje, bet ir už jos ribų. Nepaisant ore sklandžiusių kritikos strėlių, šio filmo sėkmę pripažino tiek žiūrovai, tiek kino kūrėjai bei kritikai.

„Visais laikais lietuviai itin mėgo istorinius filmus. Pamenu, „Herkaus Manto“, „Skrydžio virš Atlanto“ sėkmę. Tai filmai, kurie palaiko mūsų identitetą, garbinamus istorinius herojus. Tadas Blinda, kad ir su neigiamu atspalviu, yra vienas mėgiamiausių herojų. Kita šio filmo sėkmės medalio pusė – jauni prodiuseriai, kino marketingistai, kurie perėjo į kitą sistemą.“, - sakė festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė. Anot jos, kurį laiką Lietuvoje buvo manoma, kad pakanka tiesiog sukurti gerą filmą. Įvairūs pristatymai bei kino reklama buvo nuvertinami.

Vida Ramaškienė

Neseniai Europos komisijos užsakymu atlikti tyrimai parodė, jog Europos filmai žiūroviškumu pralaimi prieš amerikiečius dažniausiai dėl to, kad per mažai dėmesio skiria kino sklaidai bei pristatymams. Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ indėlį į lietuviško kino industrijos permainas pripažįsta ir jaunosios kartos lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius bei prodiuseris Romas Zabarauskas.

„Viską pakeitė "Tadas Blinda. Pradžia" ir prodiuseris Žilvinas Naujokas. Jis panaudojo savo ilgametę komercinio kino platintojo patirtį ir sukūrė filmą remdamasis holivudiniais dėsniais. Tai buvo iššūkis – jei būtų nepasiteisinęs, gal dabar lietuviško kino industrija atrodytų kitaip. Bet jis pasiteisino, todėl dabar turime daug pramoginių, žiūroviškų filmų. Tokie pokyčiai yra puikūs, nes komerciniai filmai sukuria darbo vietas vietiniams kino profesionalams, leidžia jiems tobulėti ir užsidirbti.“, - teigė jis.

Romas Zabarauskas

Istorija pagrįsti filmai, kuriuose dalyvautų kiekvienam lietuviui žinomi istoriniai personažai, būtų patys populiariausi. Tai pripažįsta ir į dienos šviesą paleidęs filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Ž. Naujokas. Tačiau, pasak jo, dėl gamybos kaštų tokie filmai Lietuvai tampa vis labiau neįmanomi.

Konkretaus gero lietuviško kino recepto vis dar nėra. „Duok žiūrovui tai, ko jis tikisi, bet pasistenk ir nustebinti“, - šypteli Ž. Naujokas. Anot jo, vien pataikaudamas žiūrovui prarasi susidomėjimą kuriamu kinu. Prodiuserio teigimu, viena didžiausių klaidų lietuviškame bei europietiškame kine – filmo kūrimas sau. Tokie eksperimentai per daug kainuoja ir dažniausiai labai nuvilia. „Pasitreniravus savo kieme, pelnius pripažinimą, reikėtų nepamiršti ir kitų šalių žiūrovų. Dėl to šiuo metu ir dirbu su filmu „Tarp pilkų debesų“, kuris pirmasis per Lietuvos Nepriklausomybę turi realią galimybę nuskambėti visame pasaulyje“, - atviravo Ž. Naujokas.

Keičiasi ne tik Lietuvos kino kūrėjų požiūris į kiną, tendencijos ir tradicijos, bet ir šiuolaikinė lietuviška auditorija. „Vienas smagiausių reiškinių yra ne tik auganti kino industrija, bet ir didėjantis žiūrovų ratas. Didžioji auditorijos dalis vis dar eina į kiną kaip į pramogą. Tai rodo holivudinių bei komercinių lietuviškų filmų paklausa. Visgi, pastaruoju metu atsiranda vis daugiau žingeidžių žmonių, kurie mokosi suprasti kiną. Auditorija darosi brandesnė ir vis dažniau kiną vertina kaip meną“, - įžvalgomis dalinosi festivalio „Kino pavasaris“ direktorė V. Ramaškienė.

Atsigavusi kino rinka maloniai stebina lietuviškų filmų pasiūla. Įkvėpti „Tadas Blinda. Pradžia“ komandos sėkmės Lietuvos kino kūrėjai pastaruoju metu itin aktyvūs. Anot prodiuserio Ž. Naujoko, jo atėjimas į lietuviško kino gamybos sritį paskatino sukrusti ir pasitempti kitus. Pirmą kartą buvo įrodyta, kad lietuviškas filmas ne tik gali surinkti sausakimšas sales žiūrovų, bet ir atsipirkti.

„Tai supratę kai kurie kurėjai ir eina šiomis pėdomis. Ne visada šie bandymai bus sėkmingi, bet nepabandęs nesužinosi. Toks tas kino verslas. Manau, jog tokių žiūroviškų filmų atsiradimas privertė pasitempti ir meniškesnių filmų kūrėjus, kurie pradėjo ieškoti aštresnių kampų, įdomesnių istorijų. Tie, kurie anksčiau visai nekūrė kino, atėjo arba grįžo į jį matydami, kad čia visgi, yra galimybė pasiekti užsibrėžtų tikslų“, - sakė Ž. Naujokas.

Anot V. Ramaškienės, vieni pamatė, kad galima užsidirbti ne tik iš reklamų, bet ir iš kino, kiti – itin trokšta saviraiškos. Pašnekovė džiaugėsi, kad pastaraisiais metais formuojasi naujos lietuviško kino tradicijos ir ateina daug vilčių teikianti jauna Lietuvos kino kūrėjų karta. Vienas jos atstovų – lietuvių kino režisierius R. Zabarauskas, kuris nebijo provokuoti ir stebinti. Nepaisydamas nepagrįstos ar perdėtos kritikos dėl neva keliamų skandalų ir akibrokštų, kino kūrėjas lieka ištikimas savo įsitikinimams.

„Jei labiau prisitaikyčiau prie Lietuvos visuomenės konservatyvumo, nekalbėčiau apie savo homoseksualumą, nekritikuočiau politikų, galėčiau tyliai ramiai kurti meninius filmus ir gauti daugiau Lietuvos Kino Centro Kino tarybos palaikymo. Dauguma kino ekspertų ir kritikų Lietuvoje nekenčia skandalų, populiariosios žiniasklaidos ar net paprasčiausio pilietiškumo. Kita vertus, savo veikla įgijau pakankamai gerbėjų, kuriems esu įdomus. Šiuo metu kuriamą filmą "Nuo Lietuvos nepabėgsi" finansavau būtent sutelktinio finansavimo būdu, surinkęs daugiau nei 20.000 eurų. Esu labai dėkingas šiems žmonėms, taip pat privatiems rėmėjams ir kūrybinės grupės nariams bei aktoriams, kurie patikėjo manimi. Kaip bus toliau, matysime. Manau, mano veikla nėra niekuo skandalinga. Skandalinga yra Lietuvos visuomenė ir politikai“, - sakė R. Zabarauskas.

Lietuviškam kinui nesvetimos ir naujos kino raidos tendencijos. „Tikriausiai geriausia tendencija ta, kad pamatę potencialą kiną pradėjo kurti nauji jauni žmonės, o tie, kurie jau kūrė, pajutę konkurenciją pradėjo ieškoti įdomesnių temų, ryškesnių scenarijų. Gaila tik, jog valstybinės lėšos kol kas nėra skirstomos profesionalių žmonių, kurie sektų pasaulines kino tendencijas. Ypač tai skaudu žinant, kad jų asmeninės ambicijos paliečia visos Lietuvos žmonėms priklausančius pinigus“, – teigė Ž. Naujokas. Anot prodiuserio, viskas pasaulyje jau sugalvota ir sukurta, reikia tik protingai pritaikyti ir įnešti kažką savo, kažką šviesaus. Rinkodara ir menas kine turi būti labai susiję, nes kinas kainuoja didžiulius pinigus, už kuriuos reikia atsakyti prieš žiūrovus, iš kurių kišenės šie filmai kuriami.

Kino kūrėjai vienbalsiai teigia, jog Lietuvoje trūksta geros kino finansavimo politikos bei sveiko solidarumo. Visgi didžiuotis taip pat turime kuo – profesionaliais režisieriais, prodiuseriais, aktoriais bei kitais mūsų kino industrijos atstovais.