Kauno Laisvės alėją nuo ankstaus ryto užtvindė minia aštuntojo dešimtmečio rūbais pasipuošusių žmonių, aplinkui sukiojosi milicijos uniformomis vilkintys pareigūnai, vaikai būriavosi prie gazuoto vandens aparato. Pagal režisieriaus komandą: „Pradedam, tylos, garsas,“ – minia, skanduodama laisvės šūkius judėdavo alėja. „Stebiu šį filmavimą ir graudinuosi, nes buvau dar vaikas, kai tėtis dalyvavo eitynėse 72-aisiais. Vėliau dažnai pasakodavo apie buvusias po jų represijas ir persekiojimus“, – sako filmavimą iš šono stebėjusi kaunietė Lina.
Filmas nukelia į praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, kai po Romo Kalantos susideginimo, į gatves išėjo tūkstančiai žmonių ginti savo laisvę. O žmonės kasdien turėjo rinktis tarp sovietinės realybės ir žmogiškojo orumo, tarp melo ir tiesos. Patikėję filmo idėja, žmonės masiškai registravosi filmuotis masinėse scenose. Filmo atrankos agentūrą pasiekė anketos iš įvairiausių Lietuvos miestų. Į filmavimą atskrido, net šiuo metu užsienyje gyvenantys kauniečiai ir senosios kartos lietuvių išeiviai.
Filmavimo aikštelėje galima buvo sutikti ir tikrųjų eitynių dalyvius, dar menančius visas tų dramatiškų ir įsimintinų įvykių Kaune detales. Garsūs menininkai, studentai, skautų, ateitininkų, Kauno politinių kalinių ir tremtinių organizacijų nariai, „Misija Sibiras“ dalyviai – tokia šviesi publika dar vis filmuojasi Laisvės alėjoje.
„Esu skautas ir, kaip skautas jaučiu pareigą prisidėti prie patriotiškos filmo idėjos. Tai, lyg padėka mūsų tėvams ir seneliams, kurie nebijodami susidorojimo gynė laisvę. Filmuodamiesi eitynių scenoje, norėjome pasakyti, kad mes taip tat, reikalui esant, nesudvejotume, todėl labai palaikome tokio filmo kūrimą“, – sako skautas vytis Visvaldas Varžinskas.
Filmavimas, prasidėjęs 7-ą valandą ryto vis dar tęsiasi. „Norime padėkoti visiems, kurie taip gausiai ir noriai registravosi šiai masinei filmo scenai. Iš daugiau, nei dviejų tūkstančių savanorių pakvietėme per 500-us į filmavimo aikštelę. Be galo džiaugiamės tokiu žmonių susidomėjimu, palaikymu ir geranoriškumu. Vertiname tai, kaip didelį pasitikėjimą filmu ir jo idėja,“ – sako filmo režisierius D. Ulvydas. Tris paras, trukę pasiruošimo darbai masinei filmo scenai Laisvės alėjoje, neatpažįstamai pakeitė jos veidą.
Filmo dailininkai čia atkūrė aštuntajame dešimtmetyje veikusių parduotuvių vitrinas, Kauno dramos teatro fasadinį įėjimą. „Ar vėl ėmė veikti senasis gastronomas?“- klausė ne vienas pro šalį ėjęs kaunietis. „Kauno žmonės pademonstravo ne tik solidarumą masiškai registruodamiesi filmuotis kine, pasakojančiame apie svarbius Lietuvai įvykius kelyje į laisvę, bet ir supratingumą, kai po jų langais ir gatvėse vyko paruošiamieji filmavimo darbai“, – sako filmo prodiuserė Živilė Gallego.
