Filmo kūrėjai sako, kad ši dokumentinė juosta turėtų sudominti ne tik žinančius Vilniaus tapsmo Gailestingumo miestu istoriją, bet ir mažai girdėjusius apie mistikę šv. Faustiną, jos regėjimus ir garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą, apie kurį žinia iš Vilniaus sklinda po visą pasaulį.

Tarp filmo herojų – komikas Rimas Šapauskas, aktorė Dalia Michelevičiūtė, verslininkai Alanta ir Petras Masiuliai, Lietuvoje gyvenantis kulinaras Gian Luca Demarco ir kiti. Pasak filmo autorių, šiuo kūriniu jie siekė taikyti lietuvius ir lenkus. Ypač vertingi kadrai iš Varšuvos, Krokuvos ir Plocko moterų vienuolynų, kur net Lenkijos filmavimo grupės retai įsileidžiamos.

Varšuvoje nufilmuotas ir šioje šalyje ypač populiarus aktorius Radoslavas Pazura. Atvykęs į filmo peržiūrą Vilniuje aktorius su žmona buvo sužavėtas jo grožio. Kaip sako R. Pazura, mažiausiai vieną filmo kadrą kūrėjams padovanojo pats Dievas ir jautriausi žiūrovai būtinai jį pastebės.

Filmui nepasirodžius kino ekranuose, jis spėjo susilaukti ne tik dėmesio, bet ir spėlionių. Be kontroversiškos paveikslo istorijos jame paliesta ir lietuvių – lenkų santykių tema. Filmo autoriai kviečiami pristatyti filmą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. „Pasitikiu Tavimo“ tekstai bus verčiami į anglų, italų, prancūzų ir ispanų kalbas, nes įvairiose pasaulio šalyse kyla vis didesnis susidomėjimas Faustinos istorija ir Vilnių garsinančiu paveikslu.

Pasaulyje garsėjanti vieta, bet žino retas vilnietis

Kaip rašė DELFI, mistiniais regėjimais garsi vieta sostinės Antakalnio rajone, kol kas sulaukia daugiau užsieniečių, nei vietinių dėmesio.
Restauruotas medinis pastatas Grybo gatvėje – kiek giliau kieme, tačiau puikiai matomas. Prieškariu čia buvo vienuolynas, kuriame gyveno šventąja paskelbta Faustina Kowalska, Vilniuje patyrusi mistinius regėjimus, pagal kuriuos dailininkas Eugenijus Kazimirovskis nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą.

Visame pasaulyje žinomą Dievo Gailestingumo apaštalę M. Faustiną Kowalską teologai priskiria žymiausiems Bažnyčios mistikams.

1905 metų rugpjūčio 28 dieną Lenkijoje, Glogoveco kaime (dabar Lodzės vaivadija) gimusi Helena Kowalska pašaukimą pajuto vos septynerių. Po 10 metų nutarė stoti į vienuolyną, tačiau tam pasipriešino tėvai, todėl metus dirbo vienoje Lodzės parduotuvėje.

1924 metais norėdama stoti į vienuolyną ji išvyko į Varšuvą. Dievo Motinos Gailestingumo vienuolijos vyresnioji pažadėjo ją priimti, bet patarė kurį laiką padirbėti.

Metus padirbusi namų padėjėja H. Kowalska pradėjo vienuolinį išbandymą - postulatą, po pusmečio išvyko į noviciatą Krokuvoje, 1926 balandį per įvilktuves gavo abitą ir vienuolinį sesers Marijos Faustinos vardą. Pirmą kartą į Vilnių atvyko 1929-aisiais, o nuo 1933 metų čia apsigyveno ilgesniam laikui.

1934 metų sausį pirmą kartą susitiko su dailininku E. Kazimerovskiu, kuris pagal jos regėjimą turėjo nutapyti Dievo Gailestingumo paveikslą. Būsisima šventoji stebėjo procesą, tačiau kai dailininkas baigė darbą verkė, kad Viešpats Jėzus nėra toks gražus, kokį ji regėjo.

H. Kowalską paskelbė šventąja, o Vilnių – Gailestingumo miestu

Tų pačių metų rudenį šalia koplyčios Vilniuje sesuo Faustina išvydo Jėzų tokį, kokį regėjo Polocke. Jos pasakojimu, balkšvi ir raudoni spinduliai apšvietė vienuolijos koplyčią, auklėtinių namus, o paskui pasklido po visą pasaulį.

Kaip rašoma lietuviškame F. Kowalskos dienoraščio leidime, savo gyvenimą sesuo Faustina paaukojo kaip auką už nusidėjėlius ir dėl to taip pat patyrė daug kančių, „idant jomis gelbėtų sielas“.

Visiškai nusilpusi fiziškai, bet subrandinta dvasiškai, pasiekusi mistinę vienybę su Dievu, visuotinai laikoma šventąja ses. Faustina mirė 1938 m. spalio 5 d. Tuomet jai buvo vos 33 metai, iš jų 13 praleido vienuolyne.

2000 metų balandžio 30 dieną Jėzaus gailestingumo apaštale vadinta sesuo Romoje paskelbta šventąja. Vilniuje „užgimusią“ Dievo gailestingumo šventę įteisino popiežius Jonas Paulius ll, ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų.

Po premjeros – susitikimas su filmo kūrėjais

Dokumentinio filmo „Pasitikiu Tavimi“ premjera – Forum Cinemas Vingis kino teatre. Susitikimas su jo kūrėjais vyks po peržiūros, 2015 m. gegužės 20 d. 19 val.

Filmo autoriai: režisierius Aleksas Matvejevas, scenarijaus autoriai Ingrida Laimutytė ir Mariusz Marszalek, operatorius Haroldas Klevinskas, kompozitorius Julius Aglinskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)