Pasak festivalio „Nepatogus kinas“ direktoriaus Gedimino Andriukaičio, J. ir R. Gruodžių kūryba atspindi festivalio misiją ir skleidžiamas vertybes. „Režisieriai jau dvidešimt metų kino kalba dokumentuoja tuos žmones, kurie nėra ryškiai matomi viešumoje, bet kantriai, be didingų mostų ir patoso, lipdo savo ir savo vaikų gyvenimus. Gruodžių filmų pamatinės nuostatos - humanizmas, nuoširdi pagarba filmuojamiems žmonėms, pavydėtina empatija. Jie 20 a. pabaigos - 21 a. pradžios poetinei dokumentikai artimu stiliumi piešia savojo laiko paprasto žmogaus paveikslą, siekdami atskleisti jo vidinį pasaulį ir įprasminti jo kasdienę būtį. Išsaugoti šį žmogų tautos istorinėje atmintyje. Kartu Gruodžių kūriniai yra tarsi tęstinė šalies socialinių problemų studija: nuo 1995 metų režisieriai savo filmuose kalba apie skaudžius dalykus ir šiandien aktualius daugiau nei penktadaliui Lietuvos gyventojų - skurdą, socialinę atskirtį, švietimo problemas. Mums, kaip žmogaus teisių kino festivaliui, labai svarbu kelti šias temas viešumon, o kartu pristatyti kuo platesniam žiūrovų ratui kokybišką lietuvių dokumentiką“, - sakė G. Andriukaitis.

Savo kūryboje ypač daug dėmesio režisieriai skiria vaikų likimams, kurie tampa savotiška visos šalies likimo metafora. Režisieriai kviečia neapsigauti – dėl nuolatinio kartojimo banalia tapusi frazė „vaikai – mūsų ateitis“ visgi yra tiesa, nes tauta, nesugebanti pasirūpinti mažaisiais savo gyventojais, nekuria ir savo ateities. Vaikai yra pagrindinė į retrospektyvą įtrauktų filmų pasakojimo ašis. Be to, vienas iš retrospektyvos seansų yra skirtas moksleiviams ir mokytojams. „Gruodžiams labai svarbu užčiuopti šviesiąją būties pusę, atskleisti priežastis ir motyvus, padedančius žmogui net ir beviltiškiausiose situacijose kabintis į gyvenimą, tverti ir ištverti. 2006 m. sukurtas „Brasbendas“, pasakojantis apie kaimo mergaičių dūdų orkestrą „Saulutė“, susibūrusį Perekšliuose ir Sujetuose netoli Panevėžio, parodo kaip vaikų gyvenimą keičia muzikos galia ir savo darbui atsidavusių mokytojų entuziazmas.“, - sakė „Nepatogaus kino“ vadovas.

Retrospektyvoje taip pat bus parodyti filmai “Slogutis” (1995 m.), daugelį tarptautinių prestižinių apdovanojimų ir „Sidabrinę gervę“ pelniusi “Upė“ (2009 m.) bei naujausias režisierių darbas, uždaręs 2014 metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalį, - „Sėkmės metai“. Pastarajam filmui ši kino kelionė taps savotiška nacionaline premjera – jis pirmą kartą bus rodomas už Vilniaus ribų.

Visi kino kelionės seansai rengiami vadovaujantis „Nepatogaus kino“ principu „už kiną mokėk tiek, kiek manai esant verta“. „Siekiame, kad dokumentika taptų prieinama kuo platesniam žiūrovų ratui, todėl neturime nustatę bilieto kainos – kiekvienas už peržiūras moka tiek, kiek išgali ir mano esant verta“, - teigė G. Andriukaitis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)