1) „The One I Love“
Galima drąsiai teigti, kad patys populiariausi ir žiūrovų labiausiai mėgstami filmai – romantinės komedijos ir siaubo juostos, todėl jose daugiausia klišių ir banalių sprendimų. Jų sunkiausia išvengti būtent romantinių filmų kūrėjams. Dėl šios priežasties „The One I Love“ – labai maloni išimtis. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Markas Duplassas ir Elizabeth Moss.
Siužetas tikrai nebanalus, tad atsipalaiduoti neteks, reiks pasukti galvą. Juosta pasakoja apie jauną šeimą, jų patiriamus išbandymus ir juos konsultuojančio terapeuto, kurio vaidmuo patikėtas Tedui Dansonui, pastangas jiems padėti. Specialisto patarti, jauni žmonės išvyksta į namą ant kalvos, kur jų santykiai patiria tikrą transformaciją. Linksmas, nuoširdus, nebanalus filmas su liūdesio prieskoniu.
2) „Tusk“ („Iltis“)
Siaubo juosta apie du vienos tinklalaidės vedėjus. Vienas iš jų, kurio vaidmuo patikėtas Justinui Longui, pakvaišusio kapitono, vaidinamo Michaelo Parkso, paverčiamas keistu padaru. Smagu tai, kad juostos režisierius Kevinas Smithas filmuotis antraeiliame vaidmenyje pakvietė patį Johny Deppą, garsėjantį kaip persikūnijimo meistrą. Juosta šiurpi, nenuobodi, įtraukianti. Pats režisierius tvirtina, kad šis filmas pirmoji trilogijos dalis. Nekantriai lauksime tęsinių.
3) „Blue Ruin“
„Blue Ruin“ – trileris apie šeimos netekusį vyrą, davusį pažadą atkeršyti kaltiesiems. Šimtą kartą manyta ir girdėta mintis neturėtų atgrasyti. Taip, filmas žiaurus, tačiau sukrečiantis iki sielos gelmių. Tikrai ne vien kulkos ir kraujo klanai. Būtinai pažiūrėkite – nenusivilsite.
4) „Enemy“
Įsivaizduokite, kad esate profesorius iš Kanados, turite nuostabią merginą (jos vaidmuo patikėtas Melanie Laurent), karjera klostosi kaip per sviestą, tačiau vieną dieną paslaptingu būdu sužinote, kad tame pačiame mieste gyvena į jūs kaip du vandens lašai panašus asmuo, turi žmoną, kuri laukiasi (aktorė Sarah Gadon). Beje, Toronte gyvena ir milžiniški vorai. Tiesą sakant, kuo mažiau prieš žiūrėdami žinosite apie šį filmą, tuo geriau. Puiki juosta metų pabaigai.
5) „Life Itself“
Kalbant apie dokumentinius filmus, šie metai nebuvo ypatingai vaisingi, bet vienas labiausiai jaudinančių darbų pasirodė filmo „Life Itself“ forma. Tai dokumentinis filmas, tapęs garsaus kino kritiko Rogerio Eberto paskutinių gyvenimo metų kronika. Galite manyti, kad filmo režisierius Steve`as Jamesas, sukūręs vieną mėgstamiausių R. Eberto dokumentinių filmų „Hoop Dreams“, nusprendė papasakoti apie R. Eberto ryžtą ir drąsą kankinančioje kovoje su vėžiu. Tai turėjo būti triumfo istorija. Tačiau, kol S. Jamesas ir jo komanda filmavo kritiką, vis labiau aiškėjo, kad tai bus kitokio pobūdžio pasakojimas, turintis kur kas liūdnesnę pabaigą. Pasakysime atvirai, jei žiūrėdami „Life Itself“ neverksite, ar bent jau nesusigraudinsite, vadinasi, būsite robotas, atsiųstas iš ateities ir užprogramuotas žudyti. Nenorime kelti tokių prielaidų, bet vis tiek.
6) „The Rover“ („Vienišius“)
2014 metais pasirodė virtinė tikrai stilingų filmų, daugiau ar mažiau skirtų mokslinės fantastikos koncepcijai. Tai buvo tokie filmai kaip „Edge of Tomorrow“ („Ties riba į rytojų“), „Snowpiercer“ („Sniego traukinys“) ar svyruojantis, bet vis tiek įtikinantis „Interstellar“ („Tarp žvaigždžių“). Tačiau vienas iš jų, beveik masiškai pražiopsotas, buvo „The Rover“ („Vienišius“) – australų režisieriaus Davido Michodo šeiminės kriminalinės sagos „Animal Kingdom“ („Gyvulių karalystė“) tęsinys. „The Rover“ yra toks rupus, jog norisi pasitikrinti savo dantis, ar nekramtėte smėlio.
Jo veiksmas plėtojasi neaiškioje ateityje po „Žlugimo“ – neįvardytos ekonominės ir ekologinės katastrofos, ir pasakoja, kaip vienas šeimos netekęs vyras, kurį vaidina Guy Pearce`as, padedamas neišmanėlio bandito, kurį įkūnijo Robertas Pattinsonas, bando surasti savo pavogtą automobilį. Filmo paprastumas užmaskuoja ypatingą, nenugalimą jo jėgą, ir jame yra daugybė dalykų, apimančių tiek techninius filmo aspektus, tiek teminius lygmenis, kurie verčia suglumti ir diskutuoti. Kaip dauguma šių filmų, „The Rover“ vieną dieną... sulauks savo dienos.
7) „The Double“
Kitas filmas šiame sąraše, kuriame figūruoja antrininkas, yra „The Double“ („Antrininkas“) – tikroji (nors labai laisva) to paties pavadinimo Fiodoro Dostojevskio apysakos ekranizacija, kurioje Jesse Eisenbergas vaidina vienoje korporacijoje dirbantį drovuolį, susiduriantį su tiksliu savo antrininku. Iš pradžių atrodo, kad pastarasis nori padėti pirmajam, ypač kai šis mėgina išsakyti savo jausmus dailiai kolegei (kurią įkūnijo Mia Wasikowska).
Tačiau, žinoma, santykiai tampa vis painesni ir grėsmingesni. Tai tikrai geriausias J. Eisenbergo vaidmuo po „The Social Network“ („Socialinio tinklalapio“), o filmo režisūra (Richardas Ayoade`as) yra kupina sumanių, orveliškų įmantrybių. Produkcijos dizainas primena mokyklos dramos klubo produktą, pavyzdžiui, Terry Gilliamo „Brasil“ („Braziliją“), bet yra svaiginančiai keistas ir kur kas švelnesnis negu „Enemy“ („Priešas“).
8) „Night Moves“
Vardijant nuostabius šių metų Jesse‘io Eisenbergo darbus kine, būtų neteisinga nepaminėti dėmesio verto Kelly Reichardso siaubo filmo „Night Moves“, kuriame J. Eisenbegui teko aktyvisto, primenančio aplinkosaugos teroristą, vaidmuo. Dakotos Fanning vaidinamas personažas ir keistuolio vaidmenį atlikęs Peteris Sarsgaardas planuoja susprogdinti užtvanką, tačiau veiksmas pakrypsta visiškai neplanuota linkme. Filmo pabaigoje personažai suvokia savo poelgio padarinius, o siužetinė filmo linija pavirsta netikėta, painia ir psichologiškai sudėtinga pasaka apie apsėstuosius, agitavimą ir ribas, kurias patys sau nustatome, o vėliau mėginame peržengti. Šis filmas gali tapti tikru kantrybės išbandymu, tačiau jis tikrai vertas jūsų dėmesio.
9) „They Came Together“
Tai Davido Waino (ankstesni jo darbai – „Wet Hot American Summer“ ir „Role Models“) režisuota komedija, kurioje vaidmenis atliko Paulas Ruddas ir Amy Poehler. Nors šis filmas netapo sensacija, tai toli gražu nereiškia, kad jis nevertas dėmesio. Šis filmas – tai gerai apgalvota pamišėliška romantinės komedijos parodija, sukurta pasitelkus nuostabų siurrealistinį humorą ir iš koto verčiančią aktorių vaidybą – šiame filme vaidmenys taip pat teko Maxui Greenfieldui, Billui Haderiui, Ellie Kemper, Edui Helmsui ir Christopheriui Meloni. Šis filmas tikrai nėra skirtas kiekvienam, tačiau jį galima drąsiai pavadinti rimta ir gryna komedija, o tokių pastaruoju metu sukuriama tikrai nedaug. Šis filmas – tai iššūkis gana lėkštoms reguliariai kuriamoms holivudinėms lengvo turinio komedijoms.
10) „A Girl Walks Home Alone at Night“
Veiksmas vyksta išgalvotame Irano mieste pavadinimu Bad City. Šis miestas primena vakarietišką apokaliptinį miestą vaiduoklį. „A Girl Walks Home Alone at Night“ – tai feministinė nespalvota pasaka apie vampyrus. Kuriant šį filmą kur kas daugiau dėmesio buvo skiriama atmosferai kurti, o ne siužetinei linijai plėtoti. Vis dėlto šį darbą galima drąsiai pavadinti fantastišku. Jaunoji šio filmo režisierė Lily Amirpour puikiai atliko savo darbą. Tai – puikus naujosios filmų apie vampyrus eros pavyzdys, metantis iššūkį visoms „Saulėlydžio“ epopėjos dalims. Šį filmą neabejotinai verta pažiūrėti ne vieną, o keletą kartų.
