Apie savo mėgstamiausius filmus pasakoja režisierius Romas Zabarauskas:
1. Mano mėgstamiausias visų laikų filmas - Douglaso Sirko „Viskas, ką leidžia dangus“. Penkiasdešimtaisiais sukurta Holivudo melodrama savo laiku buvo laikoma „moterišku“ niekalu, tačiau po kelių dešimtmečių iš naujo įvertinta kaip laikmečio prisitaikėliškumo paveikslas. Filmas pasakoja jausmingą ir prasmingą istoriją apie turtingą našlę, kuri įsimyli savo sodininką – tačiau jų meilės nepripažįsta visuomenė.
2. Pedro Almodovaro juosta „Matadoras“. Mėgstu daugumą Almodovaro filmų, tiek ankstyvuosius, tiek vėlesnius, bet „Matadoras“ mane žavi savo šiurpiai romantiška istorija. Du žmonės, kurie jaučia trauką žudydami, įsimyli vienas kitą. Jų meilė tampa neįmanoma, nes tik vienas jų gali pamatyti kitą mirštantį.
3. Johno Waterso filmuose viskas apsivertę aukštyn kojomis, panašiai kaip „Adamsų šeimynėleje“, tik daug žiauriau. Vienas mėgstamiausių filmų – „Desperatiškas gyvenimas“, kuriame karalienei Karlotai, valdančiai seksualinių iškrypėlių ir nusikaltėlių miestelį, gresia perversmas!
4. Man patinka ir labai „blogi“ filmai, todėl į sąrašą traukiu ir „Bridžitos Džouns dienoraštį“. Mėgstu pasižiūrėti ir romantines komedijas, ir siaubo filmus bei „skerdimo“ (slasher) filmus – vadinamuosius kūno žanrus, kurie visų pirma veikia mūsų kūnus: provokuoja ašaras, adrenaliną, erotinį susijaudinimą. Žiauriai juokingas ir mielas filmas.
5. Labai patiko Spike'o Jonze filmas „Ji“ – spėjau jį prieš kelias savaites pasižiūrėti Edinburge. Tai retas pavyzdys, kai Holivudas geba sukurti menišką ir aktualų kūrinį. Istorija apie vyrą, kuris įsimyli savo kompiuterio operacinę sistemą, daug pasako apie mūsų dabartį ir ateitį, priverčia susimąstyti ir išspaudžia ašarą. Ir tai yra filmas su savo stiliumi – ne tokiu paviršutinišku ir beviltiškai banaliu, kaip Weso Andersono, bet tikrai savitu ir gerai apgalvotu.
