Su spauda jis nebendrauja nuo 2011 metų, po to, kai Kanų kino festivalio metu, filmo „Melancholija“ spaudos konferencijoje dėl antisemitinio pasisakymo buvo paskelbtas festivalyje nepageidaujamu asmeniu (Persona non grata). Vėliau už šį pasisakymą jis turėjo atsiprašyti.

Tačiau ne vienas L. von Trieras neapsiėjo be provokacijų. Vieną pagrindinių filmo veikėjų įkūnijęs jaunas aktorius Shia LaBeouf netikėtai paliko spaudos konferenciją sumurmėjęs žodžius: „Kai žuvėdros skrenda paskui žvejybos laivą, tai todėl, kad jos mano, jog sardinės bus metamos į vandenį.“ Šiuos žodžius 1995 m. yra pasakęs futbolo žaidėjas prancūzas Ericas Cantona, po to, kai buvo apkaltintas įspyręs, kaip jis teigė, „įkyriam gerbėjui“. Manoma, kad tai susiję su Sh. LeBeouf trumpametražio filmo plagiato skandalu praeitais metais, mat aktorius galimai tikslingai „nuplagijavo“ žaidėjo žodžius.

Ir tai nebuvo paskutinė aktoriaus provokacija Berlyne – ant raudono kilimo jis pasirodė ant galvos užsidėjęs popierinį maišelį su užrašu „Aš nebe garsus“ (I am not famous anymore).

Shia Labeoufas
Foto: AFP/Scanpix

Aktoriams linksma dirbti su L. von Trieru

Konferencijoje taip pat dalyvavo filmo aktoriai Uma Thurman, Christianas Slateris, Stacy Martin, Stellanas Skarsgårdas ir prodiuserė Louise Vesth. Jie su spauda bendravo linksmai ir draugiškai.
S. Martin, įkūnijusiai pagrindinę veikėją jaunystėje, šis filmas jai buvo iššūkis, nes buvo pirmasis, kuriame ji filmavosi. Tačiau darbus su L. von Trieru jaunai aktorei buvo malonus ir lengvas. „Aišku, linksma, jei dirbi filme pavadinimu „Nimfomanė“, – šypsojosi ji.

Aktorė teigė visiškai nesijaudinusi dėl atvirų scenų, o jaudinosi daugiau dėl to, kad pirmą kartą dirbo kine. Kad „Nimfomanėje“ bus daug atvirų scenų ji žinojo iš anksto, tačiau visuomet pasitikėjo režisieriumi. Filmui buvo daug ruošiamasi, vyko daug aptarimų, kad jai norėjosi kuo greičiau pradėti filmuotis.

Dar vienam pagrindinių aktorių – S. Skarsgårdui – su režisieriumi dirbusiam jau keletą kartų, neatrodė, kad su L. von Trieru dirbti yra iššūkis: „Su juo dirbti lengviau nei su dauguma režisierių. Ir, žinoma, daug linksmiau. Darbas su Larsu man netgi neprimena darbo.“ Jam ir S. Martin dėl darbo su L. von Trieru entuziastingai pritarė ir U. Thurman bei Ch. Slateris.

Pasak Ch. Slaterio, L. von Trieras labai gerai žinojo, ką, kaip ir kada daro kiekvienas filmo gamybos skyrius – „jis laikė filmą savo rankose“, kuriose aktorius jautėsi užtikrintas ir saugus.

Jo nuomone, Larsas yra labai tikras žmogus, turintis jautrią sielą ir gerą širdį. „Jis režisierius, kuris supranta, ką reiškia būti aktoriumi ir žino, kaip susitvarkyti, jei aktorius atsiduria nepatogiose situacijose. Didelė dovana dirbti su tokiu žmogumi“, – sakė Ch. Slateris.

U. Thurman, suvaidinusi filme įsimintiną desperatiškos vyro paliktos žmonos vaidmenį, sakė, kad jai buvo duotas septynių puslapių ilgio monologas, kurį ji turėjo išmokti. Kai atvyko į filmavimus, ji turėjo visa tai suvadinti per vieną kartą: „Mes filmavome tuos 25 minučių trukmės kadrus visą dieną. Tai buvo labai gyvybinga, gaivu, lyg vaidintum teatre ar kine pirmą kartą.“

Skarsgårdas sakė, kad L. von Trieras savo kūriniu nesistengė siųsti kokios nors žinutės. Pasak aktoriaus, viena iš temų paliečiamų „Nimfomanėje“ – kodėl esame persekiojami dėl savo minčių, pasisakymų, veiksmų, ką galima sakyti ar daryti, kas yra „norma“ ir kas yra „normalu“.

„Larsas kuria puikius pokalbius, puikius dialogus apie dalykus, kurie mums ne visada yra malonūs, – sakė S. Martin, – „Tai mūsų seksualumas, tai kam jį neigti? Tai Larso filmai, juos būtinai reikia pažiūrėti.“

Konferencijos įrašą galima pamatyti čia.

Larso von Triero „Nimfomanės“ pirmosios dalies premjera įvyko per Kalėdas, Lietuvoje šis filmas bus rodomas nuo balandžio 4 d. O nuo sausio 29 d. po pasaulio kino teatrus jau keliauja ir antroji šio filmo dalis.

Abiejų „Nimfomanės“ dalių, keliaujančių po kino teatrus, bendra trukmė – maždaug keturios valandos, tačiau pradžioje L. von Trieras buvo sumontavęs 5 su puse valandos filmą (vėliau prodiuseriai pareikalavo filmą sutrumpinti), kurio pirmąją dalį ir gali pamatyti „Berlinalės“ žiūrovai.
Ilgoji dalis nuo pirmosios ne itin daug skiriasi – kai kurios scenos ilgesnės, atviresnės, tačiau filmo struktūros tai nepaveikė.

Filmas pasakoja apie Džo, kurią sumuštą gatvėje randa ir priglaudžia senyvo amžiaus vyras Seligmanas. Ji jam po truputį atveria savo nimfomaniško gyvenimo istoriją.