Sugrįžti kelis dešimtmečius atgal į 1948-uosius, patį trėmimų piką, A. Juzėną pastūmėjo reali 11-etės iš Lietuvos istorija. Vežta į tremtį su šeima ir šimtais kitų lietuvių mergaitė sugebėjo pabėgti. A. Juzėnas, nusprendė atkurti nelengvą jos kelionę namo ir, kartu, – vieną skaudžiausių netolimos Lietuvos praeities įvykių.
Tai jis daro nevardindamas istorinių faktų, neskaičiuodamas, kiek tūkstančių lietuvių buvo ištremta į atšiaurų Altajaus kraštą. Daug svarbiau jam perteikti atskiro tremtinio, šiuo atveju – Marijos, likimą.
Jos vaidmenį jis patikėjo talentingai moksleivei Anastasijai Marčenkaitei.
Kartu su pedagogais „Ekskursantės“ seansuose apsilankę moksleiviai kviečiami neskubėti po filmo namo. Kino sričių specialistai siūlo po peržiūros pasilikti pokalbiui ir kartu pasvarstyti, kiek filme vaizduojami įvykiai yra reikšmingi jiems patiems, jų šeimoms, pasikalbėti apie jų įtaką šiandieniam gyvenimui, apie kino meno jėgą atkurti ir perteikti istorines realijas.
„Ekskursantė“ skatina prisiminti ryškiausius sovietmečio veikėjus, jų vaidmenį Marijos ir ano meto Lietuvos įvykiuose, atsargiau žvelgti į pastarųjų skirstymą „geriečiais“ ir „blogiečiais“. Filme vaizduojami rusai nebūtinai yra žiaurūs persekiotojai ir baudėjai, o lietuviai – vieningi, artimu besirūpinantys gyventojai.
„Ekskursantės“ režisierius pateikia kur kas įvairesnį jų tarpusavio santykių spektrą, kalba apie žmogiškumą, kuris neturi tautybės. Matome, kaip filmo heroję Mariją priglaudžia ir globoja vienkiemyje gyvenanti baba Nadia, kaip gelbėja prasigėręs sunkvežimio vairuotojas, kaip įskundžia traukinio bendrakeleiviai, patekusią į sovietinės dvasios užnuodytą lagerį engia ir vaikai, ir prižiūrėtojai. Tačiau čia – tik pusiaukelė. Dar jos laukia susidūrimas su NKVD majoru, su lietuviais stribais ir kitais tolimos kelionės liudininkais.
Juos filme suvaidino garsūs lietuvių (Nelė Savičenko, Margarita Žiemelytė, Darius Meškauskas, Eglė Mikulionytė) bei rusų aktoriai (Igorj Savočkin, Raisa Riazanova, Aliona Ivčenko, Sergej Garmaš)
