Naujojoje juostoje gigantiški monstrai Kaidžu užklumpa Žemę netikėtai išnirdami iš Ramiojo vandenyno gelmių. Naikinančiam puolimui ir artėjančiai apokalipsei atremti žmonės imasi konstruoti grandiozinius kovos robotus. Nuo jaunų dienų įvairaus plauko pabaisas ir galingas mašinas piešęs G.del Toro šįsyk kone pranoko save.
Artėjant filmo „Ugnies žiedas“ premjerai kviečiame sužinoti įdomybių apie šio garsaus kino kūrėjo karjerą, gyvenimą ir pomėgius.
Meksikoje gimęs 48-erių G.del Toro buvo itin griežtai katalikiškai auklėjamas jo močiutės.
Režisieriaus ūgis – 178 cm.
Paauglystėje susidomėjęs kino pasauliu, Guillermo grimo ir vaizdo efektų subtilybių mokėsi iš legendinio vizažisto Dicko Smitho, dirbusio prie 1973-ųjų filmo „Egzorcistas“.
Beveik dešimtmetį G.del Toro dirbo filmavimo aikštelėse kaip asmuo, atsakingas už grimą, o devintojo dešimtmečio pradžioje jis įkūrė savo kompaniją „Necropia“. Tuo metu jis taip pat prodiusavo ir režisavo Meksikos televizijos programas ir mokė filmuoti.
Sukūręs pirmąjį savo holivudinį filmą, 1997-ųjų „Mimic“ su aktore Mira Sorvino, G.del Toro neapsikentė didelių kino studijos reikalavimų ir grįžo į Meksiką, kur įkūrė savo kino produkcijos kompaniją „The Tequila Gang“.
Filmą „Mimic“ G.del Toro vadina savo prasčiausiu kūriniu ir yra atsisakęs teisių į jį. Pasak jo, prastą rezultatą lėmė nuolatinis prodiuserių kišimasis į jo darbą.
Vienas G.del Toro mėgstamiausių aktorių – Ronas Perlmanas, suvaidinęs jo 2004-ųjų filme „Pragaro vaikis“ (angl. „Hellboy“). Dėl to, kad vaidmuo būtų atiduotas būtent šiam aktoriui, režisierius su kino studija derėjosi net 7-erius metus. Studija norėjo garsesnio vardo, o G.del Toro be šio aktoriaus nenorėjo kurti filmo.
G.del Toro yra vedęs savo vidurinės mokyklos laikų mylimąją Lorenzą Newton. Ji yra meksikietės dainininkės Guadalupes Pinedos pusseserė. Jiedu gyvena Kalifornijoje, netoli Los Andželo, drauge su dukterimis Mariana ir Marisa.
Prie režisieriaus namų yra specialus atskiras namas, kuriame saugomos visos G.del Toro knygos, komiksų kolekcija, plakatai ir kiti jo darbo kine atributai.
Paklaustas apie politinę poziciją G.del Toro 2007-aisiais yra pasakęs, kad jis – pernelyg liberalus. Tad nenuostabu, kad ir jo filmų herojai neretai protestuoja prieš autoritarizmą.
Nors G.del Toro tebėra katalikas, jis teigia nebesąs labai religingas, o vaikystėje tik paisęs močiutės pamokymų. „Aš tikiu žmogumi. Aš tikiu žmonija kaip blogiausiu ir kartu geriausiu šiam pasauliui nutikusiu dalyku“, – yra sakęs jis.
2010-aisiais G.del Toro prisipažino esąs užkietėjęs vaizdo žaidimų gerbėjas. Jo mėgstamiausi – „Ico“ ir „Shadow of the Colossus“.
G.del Toro taip žavisi monstrais, kad jų gretose net turi savo favoritus. Labiausiai jam patinkanti pabaisa – Frankenšteinas. Taip pat režisieriaus sąraše yra Svetimas, Daiktas iš „Adamsų šeimynėlės“ ir Juodosios lagūnos pabaisa.
Šio kūrėjo filmuose dažnai būna užuominų į vabzdžius, jų pasaulį. Kitas populiarus akcentas - tikėjimas bei katalikybė – meksikietis mėgsta archangelus, simbolius ir kitus religinius daiktus ir reliktus.
Dažniausiai G.del Toro filmuose pasirodo aktoriai Ronas Perlmanas, Dougas Jonesas ir Federico Luppi.
Režisierius dažnai dirba drauge su tautiečiu, operatoriumi Guillermo Navarro.
G.del Toro filmų pagrindiniai veikėjai dažniausiai yra smarkiai tėvo paveiktos asmenybės.
Pamatęs 1974-ųjų siaubo juostą apie žmogėdras ir žudikus „The Texas Chain Saw Massacre“, G.del Toro tapo vegetaru, tačiau juo buvo tik ketverius metus. Šiuo metu jis valgo mėsą.
Kad galėtų darbuotis prie savo svajonių projekto „Pragaro vaikis“, režisierius atsisakė galimybės režisuoti šias juostas: „Ašmenys: Trejybė“, „Svetimas prieš Grobuonį“ bei „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“.
Kiti sėkmingi Meksikos režisieriai Alfonso Cuaronas ir Alejandro Gonzalezas Inarritu yra G.del Toro bičiuliai.
G.del Toro turi fotografinę atmintį.
1997-aisiais režisieriaus tėvas Meksikoje buvo pagrobtas. Jis buvo laikomas nelaisvėje 72 dienas, kol buvo sumokėta išpirka. Teigiama, kad dalį pinigų G.del Toro surinkti padėjo režisierius Jamesas Cameronas. Po šio incidento G.del Toro su šeima išsikraustė iš Meksikos.
Duodamas interviu 2007-aisiais G.del Toro teigė, kad itin griežta jo katalikė močiutė vaikystėje versdavo jį žeisti save baudžiantis už blogus darbus ar mintis. Viena iš bausmių buvo į Guillermo batus įdedami metaliniai gėrimų dangteliai, kad jo pėdos beeinant į mokyklą kraujuotų. Dievobaimingoji močiutė taip pat dusyk mėgino užkalbėti Guillermo ir išvaryti iš jo velnią dėl jo nuolatinio susidomėjimo fantastika ir piešiamų monstrų.
Kurdamas 2006-ųjų juostą „Pano labirintas“ G.del Toro numetė daugiau kaip 20 kg.
Dėl režisuojamo filmo „Pragaro vaikis: Aukso armija“ atsisakė būti juostų „Aš esu legenda“, „Praleistas skambutis“ ir „Haris Poteris ir Netikras Princas“ kūrėju.
2007-ųjų gruodį užėmė 37-ąją vietą „Entertainment Weekly“ 50-ies protingiausių Holivudo žmonių sąraše.
Dar vienas geras G.del Toro bičiulis – amerikiečių režisierius Robertas Rodriguezas, režisavęs tokias juostas kaip „Nuodėmių miestas“ ar „Mačetė“.
Pasak G.del Toro, jo mėgstamiausias filmas – 1935-ųjų „Frankenšteino nuotaka“.
Kino kūrėjo mėgstamiausi muzikos albumai – grupės „Pink Floyd“ „The Wall“ ir Peterio Gabrielio „Security“.
G.del Toro Meksikoje yra dirbęs netoli morgo, taip pat yra matęs padegtų, žudomų ir mirštančių žmonių. Anot jo, Meksika tebėra vieta, kurioje labai daug smurto.
Apie draugus: „Tikros draugystės ženklas – kai gali atleisti draugui sėkmę.“
Apie gyvenimą: „Mano gyvenimas – lagaminas. Aš esu keliaujantis meksikietis.“
Apie pasakas: „Pasakos man patinka dėl to, kad jos pasako tiesą. Priešingai nei politika, religija ar ekonomika. Šie dalykai naikina sielą.“
Apie vaikus: „Nekenčiu, kai Holivudo filmuose vaikai parodomi kaip laimingos, besmegenės būtybės. 2001-ųjų filme „Velnio stuburas“ norėjau parodyti, kaip nesaugu būti vaiku. Daugybę kartų per savo gyvenimą esu matęs, kaip vaikai vos nenužudo vienas kito.“
Apie „Žvaigždžių karų“ tęsinio režisavimą: „Galvoti apie tai, tas pats, kas galvoti, ar norėčiau susitikinėti su supermodeliu. Aš paprasčiausiai neturiu tokių minčių.“
Kurdamas filmą „Ugnies žiedas“ G.del Toro turėjo visišką kino studijos pasitikėjimą ir buvo apsuptas bendraminčių, mat jam buvo leista pačiam surinkti filmo komandą. Todėl, pasak kūrėjo, juostoje pasirodo ne garsiausi vardai, o geriausi aktoriai. Drauge prie juostos darbavosi ir žymus operatorius Guillermo Navarro, laimėjęs „Oskarą“ už darbą G.del Toro filme „Pano labirintas“.
