Lemtingas kompozitoriaus ir dailininko bei jo gyvenimo meilės susidūrimas įvyko 1907 metų rudenį. Tąkart M.K.Čiurlionis netyčia Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dramos „Blinda“ generalinėje repeticijoje susipažino su žavia rašytoja, aktyvia visuomenės veikėja Sofija Kymantaite. Būtent šios moters padedamas kūrėjas vėliau rengė dailės parodas Vilniuje ir Kaune. Kantri, nuoširdi ir jausminga Sofija buvo įkvėpimas ir jo paties tapybos darbams, jie planavo kurti operą drauge.
Kiek vėliau M. K. Čiurlionis išvyko į Sankt Peterburgą, vildamasis atrasti naują pajamų šaltinį ir pademonstruoti savo kūrybą mieste, kuris neatsiejamas nuo kultūros ir menininkų. Tačiau sėkmės jis sulaukė neiškart. Ne vieną mėnesį menininkas su lietuvių draugų pagalba mėgino įsisukti į miesto įvykių sūkurį, o Sofija jo laukė. Jie netrukus susituokė ir šįkart į Sankt Peterburgą išvyko abu.
Įkūnyti M.K.Čiurlionį filme „Sofijos laiškai“ buvo pasirinktas tikras jo giminaitis – pagrindinį vaidmenį atliko garsaus kūrėjo proanūkis, pianistas Rokas Zubovas. Jis ne tik išoriškai panašus į menininką, bet ir išties įtikinamai perteikė jo charakterį. Už šį vaidmenį jis šiemet buvo nominuotas lietuviškajam „Oskarui“ – „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui. Sofijos vaidmuo filme teko talentingai jaunai aktorei Marijai Korenkaitei.
„Apgavikas, girtuoklis ir mergininkas“, – anonse nuskamba Vaido Martinaičio įkūnijamo herojaus žodžiai, skirti M.K.Čiurlioniui. Ar šis tamsiaplaukis išties leidosi linksmybių ir lėbavimo keliu? Kokią dramą tuo metu išgyveno Sofija?
Tikrais įvykiais paremta istorija „Laiškai Sofijai“ leis pažvelgti į dvi Lietuvos genijaus meiles – jo moteriai ir jo gimtajai šaliai. Lietuvos kino teatruose romantinę biografinę dramą bus rodoma nuo rugpjūčio 30 dienos.
Filmo „Laiškai Sofijai“ anonsas:
