Nors keliuose festivaliuose rodytas filmas buvo gerai įvertintas kino kritikų, dėl visiškai neaiškių priežasčių taip ir nepasiekė platesnės auditorijos. Taip susiklosčius aplinkybėms, D.Cianfrance’ui ryškesnio pripažinimo teko laukti net iki 2011 m., kuomet pasirodė filmas „Mano liūdna meilės istorija“, patraukęs ne tik žiūrovų ir populiaresnės spaudos kritikų dėmesį, bet sulaukęs pripažinimo ir apdovanojimų ceremonijose. Atmintyje filmas įstringa kaip viena nesentimentaliausių ir realistiškiausių kino ekrane papasakotų meilės istorijų ir virtuoziškais pagrindinių aktorių – Michelle’s Williams ir Ryano Goslingo – vaidmenimis.

Sužinojus, kad naujausiame filme „Niujorko šešėlyje“ režisierius ir vėl dirba su Ryanu Goslingu, tikėjausi kažko panašaus – t. y. puikiai suvaidintos kamerinės jausmų dramos. Tačiau D.Cianfrance’as visiškai nesiruošia kartotis. „Niujorko šešėlyje“ – itin plačių užmojų epas, stebinantis savo struktūra ir režisieriaus ambicijomis.

Nerimstantis atskalūnas

Naujausią savo filmą D.Cianfrance’as pradeda įsimintina įvadine scena. Pirmąsias sekundes kamera slysta įspūdingu smarkiai ištatuiruotu kaskadininko Luko (akt. R.Goslingas) kūnu, seka jo ryškiai raudoną striukę, judančią iš mažo kambarėlio į ūžiančią pramogų areną. Lydime Luką iki jo pasirodymo vietos, kur jis yra vienas iš trijų, į geležinį apvalų narvą uždaromų motociklininkų, demonstruojančių nutrūktgalviškus triukus. Visa scena filmuojama vienu ypu, be pertrūkių ir jau nuo pirmųjų minučių žada kažką neįprasto.

Po pasirodymo Lukas sutinka Rominą (akt. Eva Mendes), su kuria buvo užmezgęs trumpą romaną, kai į miestą buvo užklydęs praėjusį kartą. Lukas sužino, kad ji nuo jo susilaukė sūnaus, ir nusprendžia pasilikti: „Mano tėvo nebuvo šalia, ir pažiūrėk, kuo aš pavirtau.“ Jis imasi prastai apmokamo darbo vietinėje automobilių taisykloje, kuri priklauso Robinui (kaip visada puikus Benas Mendelsohnas). Nežinodamas, kaip susigrąžinti Rominą ir sūnų, Lukas nusprendžia priimti Robino pasiūlymą pasinaudoti savo įspūdingais motociklininko sugebėjimais ir imti plėšti bankus tam, kad galėtų finansiškai aprūpinti savo atrastą šeimą.

Heroizmo grimasos

Gana lengvai „Niujorko šešėlyje“ galėjo tapti įprasta kriminaline drama, tačiau D.Cianfrance’as, nors ir pasiduodamas Luko žavesiui, jo pasirinkimo neromantizuoja ir ilgai ties jo istorija neužsibūna. Visiškai netikėtai, primindamas klasikinį A.Hitchcocko žingsnį filme „Psichopatas“, jis atsikrato savo pagrindinio veikėjo, ir kamerą nukreipia į atsitiktinai Luko kelyje pasipainiojusį policininką Eivorį Krosą (akt. Bradley Cooperis). Pastarasis taip pat turi mažametį sūnų. Netikėtai, gana abejotinomis aplinkybėmis jis tampa policijos didvyriu. Negana to, kelių savo kolegų (vienas jų vaidinamas tradiciškai blogo policininko, bet dėl to nemažiau įspūdingo ir grėsmingo Ray‘aus Liotta) yra įpainiojamas į korupcijos voratinklį.

Išoriškai tituluojamas didvyriu, bet viduje jausdamasis susitepęs, Eivoris imasi tokių sprendimų, kurie atrodo teisingi, bet žiūrovui nepadeda nors kiek pamėgti šio gana atstumiančio ir apskaičiuojančio personažo.

Po penkiolikos metų

D.Cianfrance’as ir dar sykį nutraukia įprastą pasakojimo tėkmę ir istoriją perkelia penkiolika metų į priekį. Eivoris pretenduoja tapti generaliniu prokuroru, tačiau pasakojimo centre dabar atsiduria ne jis, bet jo ir Luko užaugę sūnūs, kurie turės atlaikyti tėvų pasirinkimų pasekmes.

Ši paskutinė triptiko istorija, kuri apibendrina ankstesnes dvi, ir yra pati silp­niausia. Galbūt todėl, kad kiek sunku žiūrėti į po 15 metų nei kiek nepasendintus personažus, galbūt todėl, kad jauni aktoriai neįtikina taip, kaip vyresni, o galbūt todėl, kad filmas, kuris tarsi pretenduoja į graikų tragediją, vis dėlto niekada nepasiekia kulminacijos. Dėl savo itin plačių, epinių užmojų, jis tarsi sugriūva nuo režisieriaus ambicijų, nes taip ir netampa vieninga visuma. Trečioji dalis visiškai išsunkia žiūrovą (filmas trunka dvi su puse valandos) ir ima užgožti pirmąsias dvi, kupinas tiesiog virtuoziškų akimirkų. Iš filmo išeini kiek nusivylęs. Bet iš esmės nusivylimas susijęs su tuo, kad filmo pradžioje D.Cianfrance’as pažada daugiau nei gali ištęsėti. Kitais atžvilgiais, „Niujorko šešėlyje“ išlieka vienu įspūdingiausių ir ambicingiausių 2012 m. sukurtų filmų.

Filmo anonsas: