Pristatyti Rohmero retrospektyvos šiandien į Vilnių atvyksta prancūzų kino žurnalo „Cahiers du cinéma“ redaktorius Jean-Philippe Tessé, kuris su žiūrovais susitiks ne tik seansų metu, bet ir specialiai Rohmerui skirtame vakare šį trečiadienį, sausio 30 d., kino teatre „Pasaka“.

Maurice’as Henri Josephas Schéreras gimė 1920 m. Pietų Prancūzijoje. Išsilavinimą įgijo Paryžiuje, studijavo istoriją, literatūrą, filosofiją. Vėliau, jau tapęs kino kritiku, norėdamas nuslėpti nuo artimųjų, kad dirba kine, pasivadino Éricu Rohmeru. Nuo 1957 m. Éricas Rohmeras buvo pakviestas vadovauti kino žurnalui „Cahiers du cinéma“, kuris tuo metu kaip tik formavo revoliucinę kino estetiką, kuomet filmus kūrė Naujosios bangos režisieriai: Jeanas-Lucas Godard’as, Francois Trauffaut, Claudas Chabrolis, Jacques’as Rivette’as.

Daugumos Rohmero filmų siužeto ašis – meilės susitikimas. Ilgų pasivaikščiojimų metu personažai kuria gyvenimiškas situacijas. Rohmero herojai siekia atpažinti ir įvardyti savo jausmus, gerai jaustis savo kailyje. Jų gyvenimas pagrįstas dvejone, neapsisprendimu, sprendimų paieškomis ir flirto akimirkomis.

Rohmero filmuose pokalbiai ir žmonių santykiai sudėlioja veiksmą, kurį galima būtų apibūdinti kaip subtilų, literatūrišką ir kupiną egzistencinės ironijos. Kai kinas, rodos, tolsta nuo tikrovės, Rohmeras savo šviesiais, nors nebūtinai laimingais, filmais rodo tikrą gyvenimą.

Režisieriaus filmografijoje 25 ilgo metro filmai, iš kurių didžioji dauguma dėliojasi į tris pagrindinius filmų ciklus: „Moralinės pasakos“ (1962-1972), „Komedijos ir patarlės“ (1980-1987) ir „Keturių metų laikų pasakos“ (1990-1998). „Žiemos ekranuose“ bus pristatyta 10 šio režisieriaus filmų.