Pristatydamas juodai baltą kūrybinį 3D eksperimentą „Frankenvynis“, gotiškai stilizuotų filmų guru prisipažino, jog šiame filme gausu asmeninių jo išgyvenimų ir pavadino filmą bene asmeniškiausia savo karjeros juosta. „Šiame animaciniame filme daug man artimų daiktų: į mano bendraklasius panašūs vaikai, užuominos į gimtąjį mano miestą citatos iš senų filmų...“ - kalbėjo T. Burtonas, pristatydamas filmą, kuriame už kadro likę faktai pasirodo esantys ne ką mažiau įdomiais už pačią filmo istoriją.

1. 1984-aisiais trumpo metro filmas „Frankenvynis“ Timui Burtonui tapo tramplinu į naują gyvenimą. Iš kino studijos „Walt Disney“ už jų vertybes ir braižą neatitinkantį animacinį filmą išmestas režisierius greitai gavo pasiūlymų kitose studijose, kurios leido atsiskleisti T.Burtono talentui. Antrą kartą siūlydama sukurti pilno metro filmą „Frankenvynis“ į T.Burtoną kino studija „Walt Disney“ kreipėsi 2007-aisiais. Filmo siužeto pagrindu tapo anglų rašytojos Mary Shelley 1918-aisiais pristatyta istorija „Frankenšteinas“. Remiantis knygos istorija 1931-aisiais pirmąkart buvo sukurtas to paties pavadinimo filmas, tapęs Timo Burtono įkvėpimo šaltiniu.

2. Animacinio filmo kūrimo procesas pareikalavo daugiau negu dvejų metų nuoseklaus darbo ir maždaug dvejus metus trukusių pasiruošimo darbų. Prieš tai T. Burtono kurtas lėlinės animacijos filmas „Mirusi nuotaka“, kuriame naudojama stop motion technologija buvo sukurtas dvigubai greičiau. Anuomet 40 mln. JAV dolerių kainavęs filmas uždirbo daugiau kaip 100 mln. dolerių.

3. Kuriant 2012-ųjų animacinį filmą „Frankenvynis“ buvo sukurta daugiau kaip 200 gyvūnų figūrėlių ir dekoracijų. Viktorui Frankenšteinui dailininkai sukūrė 17 identiškų lėlės kopijų, jo šuneliui Sparkiui – 12. Lėlių „dublerių“ dėka filmavimo darbai vyko greičiau, o sugadinus vieną ar kitą lėlę ją buvo galima pakeisti kita nesustabdžius filmavimo darbų.

4. Pirmąją lėlę dailininkai sukūrė šuneliui Sparkiui. Režisierius T.Burtonas norėjo, kad šunelis turėtų paslankius sąnarius ir judėtų tarsi tikras šuo, tad animatoriams teko užduotis vos 10 centimetrų dydžio šunelį surinkti iš mažų pavienių detalių.

5. Visi filmo personažai buvo sukurti pagal paties Timo Burtono eskizus, dalį kurių režisierius nupiešė dar 1984-aisiais, filmuojant juostą „Frankenvynis“.

6. Animacinis filmas buvo filmuojamas 24 kadrų per sekundę greičiu, tad dailininkai-animatoriai kiekvieno daikto ir lėlės padėtį kadre turėjo keisti 24 kartus tam, kad nufilmuotų vos vieną filmo sekundę. Tokiu būdu vienas dailininkas-animatorius per savaitę spėja nufilmuoti maždaug penkias filmo sekundes. Filmavimo procesą paspartina identiškų lėlių vienam personažui gamyba – tuomet animatoriai vienu metu gali filmuoti net kelias filmo scenas, susijusias su tam tikru animacinio filmo veikėju.

7. Nepriklausomai vienas nuo kito vienu metu filmavimo aikštelėje dirbo iki aštuoniolikos dailininkų. Lėlių kūrimo procese dirbo apie 150 lėlininkų, pasiruošusių ne tik taisyti sugadintas lėles, tačiau ir koreguoti jų aprangą bei šukuosenas, padarytas naudojant tikrus plaukus.

8. Visus filme matomus personažus įgarsino aktoriai, dirbę ties 1984-ųjų trumpo metro filmu „Frankenvynis“.

9. Pagrindiniai animacinio filmo „Frankenvynis“ personažai pavadinti populiarių 30-ųjų siaubo filmų apie Frankenšteiną ir Drakulą herojų vardais: Viktoras Frankenšteinas, Elza van Helsing, Edgaras I. Goras ir ministras Burgermajsteris.

10. Filmo veiksmas vyksta Nju-Holand miestelyje, kuris ypatingai primena gimtąjį Timo Burtono Berbanką 1970-aisiais.

Asmeniškiausias Timo Burtono filmas, 1984-aisiais sukėlęs tikrų tikriausią skandalą, nauju pavidalu kine atgims jau šį penktadienį, lapkričio 23 dieną.

Filmo kūrimo akimirkos:

Filmo anonsas:

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją