Darganotas spalis kūrybinės grupės tikrai nelepino. Todėl aktoriai per kūrybines pertraukėles skubėdavo pasišildyti automobilyje ar išgerti puodelį arbatos. O J. Jurkutė netgi įsisiausdavo į pūkinę striukę ar skarą, nusispirdavo elegantiškus batukus ir įšokdavo į guminius botus. Tiesa, režisierė A. Marcinkevičiūtė tikino, kad toks oras darbui tikrai nemaišo. „Kuriant filmą yra ir didesnių sunkumų“, - prisipažįsta ji.
Pagal Renatos Šerelytės romaną kuriamame filme prie motelio buvo filmuojama scena, kaip vieno mažo miestelio tardytoja (akt. N. Varnelytė) su savo padėjėja (akt. J. Jurkutė) ir Policijos nuovados viršininku (akt. Gintaras Liutkevičius) atvyksta į motelį, kuriame ką tik buvo rastas negyvas žmogus. „Tik pradėjo užsieniečiai lankytis, ir še kad nori... Dabar tai jau tikrai čia niekas nebeužsuks“, - svečią iš užsienio akimis išlydėdama dūsavo motelio savininke tapusi Kristina Kazlauskaitė.
Šis filmas, anot režisierės A. Marcinkevičiūtės, iš kitų darbų išsiskiria ne tik tuo, kad yra detektyvinio žanro juosta, bet ir tuo, kad jo kūrybinė komanda sudaryta daugiausiai iš savanorių žmonių. „Ne viską lemia profesionalumas. Kartais gera valia padaro stebuklus“, - įsitikinusi režisierė.
Anot jos, filmo „Vardas tamsoje“ žiūrovas turėtų būti šiek tiek mąslus, smalsus, nostalgiškas arba besidomintis istorija, kuri buvo netolimoje praeityje.
„Vaizduojamas labai įdomus periodas - 1995 metai. Aš tai dar atsimenu, o Jurgita gal nebe labai“, - kumštelėdamas kolegei J. Jurkutei į pašonę juokavo G. Liutkevičius.
„Žinoma, kad prisimenu, - paprieštaravo J. Jurkutė. - Tais laikais žmonės galėjo pasirinkti parduoti savo sąžinę arba išlikti ištikimam sau. Galvoju, kad ir šiais laikais tai yra atpažįstama. Man atrodo, kad šiame filme ir šių laikų žmogui bus daug atpažįstamų bei aktualių temų. Kad ir kaip ten bebūtų, istorija yra apie vieną moterį, kurios vietoje per savo gyvenimą gali atsidurti kiekvienas.“
Juostos "Vardas tamsoje" filmavimo užkulisiai - DELFI nuotraukų galerijoje:
