Tokias kameras turinčių žmonių sovietmečiu Lietuvoje būta nemažai.

Dažniausiai juosta fiksuodavo šeimos siužetus, šventes, būdavo sukami smagūs vaidybiniai filmukai ar kuriami meniniai eksperimentai. Tikriausiai daugelio sandėliukuose ir tamsiose antresolėse dar ir dabar tebedūla keistos metalinės dėželės su juostomis, kurių niekada nežiūrėjome arba nebeatsimename, kad būtume matę.

Nostalgija paskatino 8 mm mylėtojų klubą „Super 8 Picnic in a Hand“ ir kino edukacijos organizaciją „Meno avilys“ susiburti bendrai iniciatyvai „Judantys archyvai“ bei užsiimti judančių vaizdų „archeologija“ Lietuvoje.

Ja siekiama išjudinti Lietuvos kino mėgėjų juostose užfiksuotą audiovizualinę atmintį ir patyrinėti, ką galime pamatyti mėgėjiškai filmuotų juostų kadruose bei ką šiandien mums reiškia 8 mm ir 16 mm formatai?

Netikėti atradimai Lietuvos juostose

„Judantys archyvai“ jau aplankė kelis miestuose ir susitiko su 8 ar 16 mm kameromis filmavusiais žmonėmis. Kėdainiuose buvo peržiūrėtos juostos, kuriose – kultūristo gyvenimo kadrai – pasirodymai, treniruotės, atostogos prie jūros ir visa tai vienijanti laisvės dvasia.

Iš Utenos kilę brolis ir sesuo pasidalijo tėvelio kurtomis filmavimo kokybe stebinančiomis juostomis. Anuomet profsąjungų festivaliuose demonstruotuose filmuose: ir kronikai prilygstantys kadrai – kolūkio gyvenimas, sunkvežimių lenktynės, ir vaidybinės apybraižos – bičiulio žvejo nuotykiai nežuvingą dieną ir pamokanti istorija sunkvežimių vairuotojams. Taip pat bandymai su spalvota juosta – odė obelų sodui ir darželio gėlėms. Nors filmuota megėjiška ranka, filmų titrai kruopštūs ir kūrybiški. Tai rodo, jog į filmavimą žiūrėta rimtai.

Vis dėlto dažniausiai įvairių vietovių kino mėgėjų asmeninėse juostose įamžinti svarbiausi šeimos gyvenimo įvykiai – gimtadienių šventės ir vestuvės. Viena tokių juostų nebuvo žiūrėta daugiau nei dvidešimt metų. Ir tik šiandien, po ranka pasitaikius projektoriui, šventės vaizdai atgijo.

„8 mm“ ir „16 mm“ - juostos be ateities?

Žvelgiant į 8 mm kino juostas šiandien, kai palaipsniui pereinama prie skaitmeninių formatų, kyla klausimas apie jų išliekamąją vertę. Norint sutaisyti senąsias 8 mm kameras ar projektorius, dažnai nebeįmanoma rasti naujų detalių, o šiuolaikinė 8 mm technika ne vienam – pernelyg brangus malonumas.

Skaitmeninis formatas ir pigesnis, ir patogesnis, reikalaujantis lengviau įgyjamų ir prieinamų žinių, pigesnės įrangos. Tobulėjančios technologijos siūlo vis daugiau galimybių ir filmų kūrimo procese. Štai kino poetas Jonas Mekas žymiausius savo filmus kūrė 16 mm kino juostoje, virtuoziškai valdydamas „Bolex“ kamerą. Šiandien menininkas naudoja patogią skaitmeninę HDV kamerą.

Vis dėlto, pasaulyje yra nemažai jaunų žmonių, atrandančių užmirštas 8 ir 16 mm juostas. Berlyne tuo užsiima laboratorija „LaborBerlin“, Vienoje veikia „Film Koop“, Prancūzijoje tokių organizacijų yra net devynios, o Lietuvoje 8 mm kiną „atstovauja“ jau minėtasis „Super 8 Picnic in a Hand“. Jo nariai kuria filmus, dalyvauja tarptautinėje analoginio kino formato laboratorijų veikloje, organizuoja kūrybines juostos dirbtuves Vilniaus meno mokyklose.

„Judantys archyvai“ peržiūrėdami ir skaitmenindami archyvinius kadrus, taip pat klausia, kokia šiuolaikinių 8 mm kino mėgėjų klubų prasmė gali būti kino „archeologijos“ kontekste?

Kur toliau judės „Judantys archyvai“?

Šiuo metu „Judantys archyvai“ dar laukia žinių iš žmonių, norinčių pasidalinti savo užfiksuotais kadrais, siūlančių juos skaitmenizuoti ar ketinančių peržiūrėti turimus filmus, tačiau neturinčių tam galimybių.

„Judantys archyvai“ yra pasirengę atvykti su reikalinga įranga ir išgirsti apie mėgėjiškų filmavimų juosta patirtį bei įdomių istorijų, lydėjusių filmų kūrimą. Dalis medžiagos bus suskaitmeninta ir grąžinta autoriams kartu su skaitmenine filmo versija.

Lapkričio pradžioje bus rengiama „Judančių archyvų“ diskusija, kurioje kinotyrininkai, medijų antropologai, istorikai bei kino kūrėjai diskutuos apie 8 ir 16 mm juostų naudojimo istorinį kontekstą, jose užfiksuotų kadrų kinematografinę, istorinę vertę, asmeninių istorijų unikalumo ir universalumo klausimus. Diskusijoje kviesime kartu pasvarstyti, ar galime prikelti judančių vaizdų archyvus naujam gyvenimui ir ką šie vaizdai sako mums šiandien.