Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio, Šarūno Marčiulionio, Vlado Garasto, Valdo Adamkaus, profesoriaus Vytauto Landsbergio ir dar galybės žymiausių šių laikų vyrų lūpomis papasakota lietuviško krepšinio istorija – taip trumpai galima apibūdinti pirmadienį specialioje peržiūroje ir spaudos konferencijoje pristatytą filmą „Kita svajonių komanda“.

Į žiniasklaidai skirtą peržiūrą atvyko ir Amerikos lietuvis, dabar gyvenantis Jungtinėse Amerikos valstijose, filmo režisierius Marius Markevičius. Prieš pat peržiūrą jis prisipažino, kad surinkti juostai reikalingą informaciją prireikė nemažai laiko ir pastangų.

„Sunkiausia buvo daug keliauti, daryti interviu, pats gyvenu Los Andžele, tai visus interviu reikėjo važiuot daryt. Surast archyvus irgi buvo sudėtinga, bet atradom gerą medžiagą. Bet niekas neatsisakė kalbėti, visi buvo labai širdingi, ir krepšininkai, ir amerikonai“, - pasidžiaugė filmo autorius, pats kažkada svajojęs apie profesionalo karjerą, o dabar žaidžiantis laisvalaikiu.

Filmą „Kita svajonių komanda“ galima vadinti krepšinio istorijos pradžiamoksliu. Čia netrūksta nei komiškų, nei romantiškų ar labai patriotiškų pasisakymų, praeities akimirkų. Pradedant nuo Sovietų Sąjungos ir priartėjant prie kulminacijos – Barselonos olimpiados. M. Markevičius filmo pagalba nori supažindinti amerikiečius ne tik su Lietuvos krepšinio istorija, bet ir apskritai su Lietuvos praeitimi.

Kaip spaudos konferencijos metu teigė režisierius, šį dokumentinį filmą finansavo viena Amerikos organizacija, remianti jaunuosius krepšininkus, o uždirbti pinigai grįš atgal fondui.

Filme legendiniai krepšininkai kalba apie tai, kokiomis sąlygomis sportavo, prisiminė ir savo pirmuosius apsilankymus Amerikoje, kai juos stulbino bananai parduotuvėse, be jokių valdžios leidimų perkami automobiliai ir panašūs tuometinėje Lietuvoje deficitiniai daiktai. Visi kalbinti krepšininkai prisipažino, kad keliaudami už Atlanto nevengė ir vadinamųjų spekuliacijų – prisipirkdavo džinsų, technikos ir ją parvežę į Lietuvą, pelningai parduodavo. Visi lyg vienas pripažino, kad profesionaliausias spekuliantas – V. Chomičius, tik jam žinomu būdu į bagažą sutalpindavęs dvigubai daugiau daiktų, nei, pavyzdžiui, Š. Marčiulionis.

Krepšininkai dalinosi prisiminimais iš vaikystės. Štai, A. Sabonis pasakojo taip greitai augęs, kad ir pačiam buvo sunku patikėti.

„Po vasaros ateinu į mokyklą, žiūriu, kad veidai matyti, lyg mano klasė, bet kad visi tokie mažiukai“, - kaip visada nuotaikingai filme pasakoja A. Sabonis. Beje, reportaže apie vaikystę kalba ir Š. Marčiulionis, taip pat aprodo pirmąją savo krepšinio aikštelę, kurią pats susimeistravo kartu su draugais – klojo plyteles, kalė krepšinio lentą.

Kalbėdamas apie Barselonos olimpiadoje laukusias varžybas su JAV „Svajonių komanda“, A. Sabonis nenustojo šypsotis ir tvirtino, kad vien jau būti vienoje aikštelėje su Amerikos krepšininkais lietuviams buvo it išsipildžiusi svajonė. Apie pergalę nebuvo jokių kalbų.

„Kad visi pažaistų. Ir bendrą nuotrauką turėtų“, - štai kas, A. Sabonio lūpomis, tuo metu rūpėjo Lietuvos žaidėjams.

R. Kurtinaitis prisimindamas senus laikus ir iš Barselonos parsivežtą bronzos medalį, graudinasi iki šiol. Sportininkas atskleidė, kad po vyriškos ašaros po sėkmingų rungtynių buvo įprasta.

Į susitikimą su žiniasklaidos atstovais atvykęs Artūras Karnišovas įsitikinęs, kad filmas prikaustys ir jo vaikų dėmesį. Kartu su šeima į kiną jis keliaus jau po kelių dienų.

Šalia legendinių sportininkų parodytas ir Jonas Valančiūnas – dabartinė Lietuvos krepšinio viltis, taip pat bandantis savo sėkmę Amerikoje.
DELFI galerijoje – akimirkos iš filmo „Kita svajonių komanda“ pristatymo:

Filme taip pat pasakojama apie lietuvių krepšininkų sėkmę 1992-ųjų olimpinėse žaidynėse Barselonoje, laisvės siekimą ir Sovietų Sąjungos griūtį.

Išskirtinė filmo premjera vyks rugsėjo 20 dieną, joje turėtų dalyvauti ne vienas krepšinio pasaulio autoritetas. Nuo rugsėjo 21-osios šį filmą kino teatruose galės įvertinti visi norintys.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)