Susitikimo dalyviai sutiko, kad tiek mentaliteto, tiek traktavimo, kas yra menas, o kas pramoga, skirtis tarp Europos ir Amerikos egzistuoja. „Europoje kinas laikomas meno forma, o Amerikoje – pramogos rūšimi, į kurią žmonės eina atsipalaiduoti“, - teigė Holivudo kino virtuvėje besisukantis aktorius Marius Vilūnas.
Pasak, visus žiūrimumo rekordus sumušusio filmo „Tadas Blinda“ kūrėjų, standartinis kinas kainuoja nuo vieno iki 600 milijonų litų, tad žvelgiant iš finansinės perspektyvos lietuviai neturi visų galimybių, kurios atviros amerikiečiams.
„Mes esame priklausomi nuo Kultūros ministerijos - jei norime sukurti bent vidutinio arba mažo biudžeto filmą turime dvi išeitis – laukti valstybės rėmimo arba prašyti draugų paramos“, - svarstė filmo „Tadas Blinda“ prodiuseris Ž. Naujokas.
Sukūrus kino produktą, seka antrasis žingsnis – jo laukiamas pripažinimas, ir nekalbama tik apie kūrėjų rankose nutūpusią „Sidabrinę gervę“. Ž. Naujokas maloniai nustebo svečiuodamasis Kinijoje užtikęs gatvės prekeivį pardavinėjantį filmo apie Tadą Blindą įrašus. Pasak pokalbio dalyvių, išėjimas į tarptautinę rinką – siekiamybė, kurią įgyvendinti ne visiems lietuviams pavyksta. Paskutinį kartą tautiečiai galėjo tuo džiaugtis, kai Michel Hazanavicius, turintis lietuviško kraujo, pelnė Oskarą už geriausiu filmu pripažintą juostą „Artistas“ (2011 m.).
Skeptikams, sakantiems, kad lietuviams toli iki Akademijos apdovanojimų, Lietuvos kino atstovai turi atsaką: „Lubų nėra. Laimėkime Oskarą, skiriamą užsienio kūrėjams – tam turime visus šansus“, - įsitikinęs M. Vilūnas.
Jaunasis režisierius R. Zabarauskas, sukūręs filmą „Porno melodrama“, Lietuvos kaip mažos kino rinkos konkurentės pliusu išskyrė gebėjimą žaisti aktualiomis politinėmis temomis. Juk puikus to įrodymas yra ir šiemetinis Irano filmas „Išsiskyrimas“ (ang. „Separation“), gausiai susižėręs ne tik Europos festivalių apdovanojimus, tačiau įvertintas ir Oskaru už geriausią užsienio kūrėjų filmą.
Į priekaištą, kad Lietuvoje neturime planuotos profesijos auginimo, o finansavimas skiriamas tik atsižvelgiant į biurokratines paraiškas, o ne realias kūrėjų galimybes, Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento vyriausioji specialistė Irma Pužauskaitė priminė, kad net pats pelningiausias filmas „Tadas Blinda“ savo kaštų neatpirko. D. Ulvydas pripažino, kad dažnas kūrėjas turi keisti filmo sėkmės matavimo vienetus ir galvoti ne apie pinigus, o apie žmonių skaičių, kuriuos dažnai aukščiausia meno forma tituluojamas kino filmas išties paveikė.
Pabaigai, D. Ulvydo linkėjimas pradedančiam režisieriui, norinčiam pastatyti antrąjį „Titaniką“: „Kinas yra pasaka, o suaugusieji – vaikai, tikintys ja. Kine reikia gyventi, jį kurti su aistra, ištikimai eiti link tikslo. Vienąkart įlipęs į kiną iš jo nebeišlipsi. Tad linkiu bent viena koja įžengti į tą pasaką“.
Tikimasi, kad situacija turėtų pagerėti įkūrus Kino centrą prie Kultūros ministerijos (KC įsteigtas šių metų gegužės 1 d.).
