Vasarai nedrąsiai užimant sau priklausančią vietą, kino teatruose tradiciškai ima vyrauti skurdoka programa. Kino teatras „Vingis“ vasarą žada tik kelias kiek įdomesnes premjeras – Davido Cronenbergo „Kosmopolį“, naujausią „Pixaro“ filmą „Karališka drąsa“ (kuris, deja, lietuviškai įgarsintas bus, ko gero, sunkiai pažiūrimas) bei Christopherio Nolano paskutinę Batmano trilogijos dalį „Tamsos riterio sugrįžimas“.
Kino centras „Skalvija“ rengiasi kasmetinėms liepos atostogoms, tad birželį jame – nors ir neblogų, bet jau seniai matytų filmų kartojimai (išskyrus neseniai pradėtą rodyti norvegų režisieriaus Mariuso Holsto dramą „Velnių salos karalius“). Šį tradiciškai susiklostantį gero kino vasarą vakuumą jau trečius metus iš eilės gana sėkmingai užpildo kino teatras „Pasaka“ projektu „Kinas po žvaigždėmis“.
Šiemet, žvaigždėms mirksint danguje ir ekrane, bus galima pamatyti net 36 filmus. Jeigu neužlis.
Meilės laiškas Woody Allenui
„Kinas po žvaigždėmis“ jau prasidėjo birželio 7-ąją prancūzų režisierės Julie Delpy filmu „2 dienos Niujorke“, jos ankstesnio filmo „2 dienos Paryžiuje“ tęsiniu. Šį kartą filmas nukelia į Niujorką, kuriame gyvena ankstesnio filmo herojė Marion (ją vaidina pati J.Delpy). Dabar Marion – išsiskyrusi, mažametį sūnų auginanti motina, butą Manhatane besidalijanti su taip pat išsiskyrusiu radijo laidų vedėju Mingusu (komikas Chrisas Rockas). Jų nusistovėjusius santykius sujaukia netikėtai į svečius užsukusi Marion šeima. Visa tai sėkmingai supinama į gana ekcentrišką komediją, kurią galima vadinti meilės laišku vienam mėgstamiausių J.Delpy režisieriui Woody Allenui.
Pastarąjį mėgsta ne tik J.Delpy, bet ir „Kino po žvaiždėmis“ organizatoriai, tad nenuostabu programoje išvysti ir šio režisieriaus filmą. Rugpjūčio 23-iąją planuojama parodyti naujausią W.Alleno darbą „Į Romą su meile“. (Laukti šio filmo premjeros „Skalvija“ siūlo žiūrint W.Alleno filmų retrospektyvą.)
Dar vienas itin mėgstamas „Kine po žvaigždėmis“ režisierius – ispanas Pedro Almadovaras, kuriam liepos mėnesį skiriamas vienas savaitgalis. Jo metu bus galima išvysti tris jo filmus: 1997 m. „Virpančius kūnus“, 1999 m. sukurtą, režisieriui pasaulinį pripažinimą bei „Oskarą“ atnešusį filmą „Visa tiesa apie mano mamą“ bei vieną išskirtiniausių praeitų metų filmų, kiek makabrišką, perversišką, melodramos elementais prisodrintą trilerį „Oda, kurioje gyvenu“.
Kino meistrai
Be minėtųjų kino meistrų darbų, bus galima pamatyti bene labiausiai aptarinėtus praėjusių metų filmus: Larso von Triero „Melancholiją“ ir Terrenco Malicko „Gyvenimo medį“. Be šių filmų, „Kinas po žvaigždėmis“ suteiks galimybę dar sykį išvysti (rodytas Tarptautiniame Kauno kino festivalyje) 2012-aisiais Oskarą už geriausią užsienio filmą gavusį Irano režisieriaus Asgharo Farhadi darbą „Išsiskyrimas“.
Šio talentingo režisieriaus rankose, atrodytų, eilinė skyrybų istorija tampa abejingųjų nepaliekančia drama apie neįmanomą teisingą pasirinkimą, atsakomybę ir meilę. Filmas dar sykį parodė, kad Irano kinas vis dar yra vienas stipriausių nacionalinių kinų. Džiugu, kad Irano filmai retkarčiais pasiekia ir Lietuvos žiūrovą.
Lietuvių ir Holivudo kino klasika
Bene labiausiai džiugina tai, kad tokios iniciatyvos kaip „Kinas po žvaigždėmis“ suteikia galimybę didžiajame ekrane išvysti klasika tapusius filmus. Šią vasarą Alfredo Hichcocko gimtadienį „Kinas po žvaigdėmis“ siūlo švęsti žiūrint garsiausius šio neprilygstamo saspenso meistro darbus: dažniausiai geriausiu visų laikų siaubo filmu išrenkamą „Psichopatą“, nuo jo mažai atsiliekančius „Paukščius“ bei filmų apie šnipus klasika tapusį „Į šiaurę per šiaurės vakarus“. Nemėgstantys siaubo filmų ir trilerių galės pasimėgauti ir romantiška klasika: bus rodomi trys filmai, vienijami meilės temos, ir pagrindinius vaidmenis atliekančios Merilyn Monroe.
„Kinas po žvaigždėmis“ palepins ir lietuviškos kino klasikos gerbėjus: viena jo dalis skirta šiais metais „Auksine gerve“ už gyvenimo nuopelnus apdovanotos neprilygstamos Vaivos Mainelytės filmų retrospektyvai.
2012-uosius netikėtai visai neseniai paskelbus Vilniaus nekomercinio kino metais, belieka tikėtis, kad įspūdinga nekomercinių filmų programa privilios ne mažiau nei siūlantys paviršutiniškus (kaip vasara?) filmus.
