Kaip rašoma pranešime spaudai, ypatingas dėmesys bus skiriamas įvairioms socialinėms programoms, kurių dėka nekomercinis kinas bus prieinamas mažiau galimybių turintiems žmonėms – senjorams, jaunimui, socialiai remtiniems asmenims.
Pasak akcijos iniciatorių, nors sostinėje autorinį kiną pristatančių iniciatyvų nemažai, tačiau kino rodymo rinkoje dominuoja komercinę kino produkciją rodantys multipleksai. 2010 m. duomenimis, komerciniai JAV filmai sudaro apie 80 proc. viso šalies kino teatrų repertuaro, filmai iš Europos šalių – 17 proc., lietuviški filmai – tik 3 proc. Ši statistika rodo, kad Lietuvos kino ekranus retai pasiekia nauji filmai iš Europos, filmai iš kitų kontinentų yra dar retesnės išimtys. Tokia situacija lemia kino teatrų repertuarų monotoniją ir įvairovės stygių.
Kristina Ulevičiūtė, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūrai skyriaus vedėja, atkreipia dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje yra sudarytos gerokai mažesnės galimybės populiarinti nekomercinį kiną ir plėsti jo auditoriją nei kitose Vakarų šalyse.
„Nusprendėme šiuos metus paskelbti nekomercinio kino metais Vilniuje, nes čia telkiasi didžioji dalis su kinu susijusių institucijų ir organizacijų. Sieksime, kad Vilnius atsirastų „kinui palankių“ miestų sąraše šalia tokių didmiesčių kaip Londonas, Berlynas, Roterdamas. Be to, šiuo projektu apjungsime visas nekomercinį kiną populiarinančias organizacijas, jų vykdomas programas bei iniciatyvas“, – sakė K. Ulevičiūtė.
Postūmį nekomercinio kino plėtrai bei puoselėjimui taip pat suteikia keletas veiksnių, susijusių su Lietuvos kino industrija - LR Seime patvirtintas naujas Kino įstatymas, steigiamas Lietuvos kino centras. Šių metų pradžioje Vilniuje pradėjo veiklą Kino biuras, kuris siekia pritraukti daugiau lėšų į Lietuvą, teikdamas informaciją užsienio kompanijoms apie galimybes kurti filmus Lietuvoje.
Šia kryptimi dirba ir Lietuvos kino gamybos paslaugų kompanijų atstovai bei Nepriklausomų prodiuserių asociacija – teikdami įstatymų pataisas jie siekia inicijuoti mokesčių lengvatas įmonėms iš užsienio. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) atvers Audiovizualinių menų industrijos inkubatorių, kuris užtikrins modernią infrastruktūrą kino ir TV specialistams rengti bei skatins jų verslumą.
Nors paminėti veiksniai aktualūs visos Lietuvos mastu, Vilnius išlieka kino kultūros ir industrijos epicentru – čia telkiasi ir koncentruojasi visos svarbiausios su kinu susijusios institucijos ir organizacijos, pagaminama didžioji dalis audiovizualinės produkcijos, todėl būtent Vilniuje 2012-ieji skelbiami Nekomercinio kino metais.
Už iniciatyvos „2012-ieji – nekomercinio kino metai” įgyvendinimą Vilniuje atsakingi „Pasakos“ bei „Skalvijos“ kino teatrai žada skirti daugiau dėmesio kino žiūrovams pritraukti, toliau bus siekiama telkti kino bendruomenę bei skatinti žiūrovų sąmoningumą, formuoti programas skirtingoms socialinėms grupėms. Žiūrovus sudominti nekomerciniu kinu turėtų specialios filmų premjeros, jau ne pirmus metus organizuojami festivaliai: Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis („Skalvija“), Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ („Pasaka“), Tarptautinis trumpametražių filmų festivalis „Vilniaus kino šortai“ („Skalvija“), nekomercinio kino seansai po atviru dangumi „Kinas po žvaigždėmis“ („Pasaka“). Žiūrėti nekomercinį kiną vaikus ir senjorus skatins jiems sukurtos programos, o norintieji daugiau sužinoti apie kino istoriją ir patys kurti filmus kviečiami dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose.
Per metus „Skalvijos“ kino centre apsilanko daugiau kaip 44 tūkst. žiūrovų, edukacinėse programose – daugiau kaip 6 tūkst. kino mylėtojų. „Pasakos“ kino teatre 2011 m. apsilankė 60 tūkst. žiūrovų, edukacinėse veiklose dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. žmonių.
