D. Fletcherio aktoriaus karjeroje būta ne vienas filmas apie gangsterius ir blogiukus, savo filme „Pašėlęs Bilas“ jis taip pat neapsiėjo be banditų, narkotikų, tačiau tai nėra veiksmo filmas, o filmas, atspindintis socialinę realybę. „Norėjome sukurti filmą apie šeimą, kuri gyvena Olimpinių žaidynių šešėlyje“, - yra pasakęs pats režisierius.
Filmo veiksmas vyksta mažame dviejų kambarių bute, pro kurio langus matosi Olimpinių žaidinių arenos statybvietė. Būtent ten, statybose, dirba ir vienas iš filmo veikėjų. Galingo pastato šešėlyje vyksta mažų žmonių vargai.
Filme pasakojama apie du nepilnamečius vaikus, kurie lieka gyventi Londone vieni. Tėvo jie jau nematę daugybę metų, nes šis sėdi kalėjime, o motina nusprendžia išvykti gyventi į Ispaniją su savo draugu. Didžiausia našta tenka vyresniajam vaikui, kuris priverstas sunkiai dirbti statybose, kad jie galėtų išgyventi. Viskas einasi lyg ir gerai. Penkiolikmetis imasi tėvo vaidmens, o vienuolikmetis juo pasitiki. Sunkumų pradeda kilti tuomet, kai vieną vakarą pro duris įsiveržia neaiškūs tipai ir ant sofos palieka girtą vyrą. Ryte paaiškėja, kad iš kalėjimo sugrįžo jų tėtušis Bilas (vaidina Charlie Creed-Milesas).
Pastarasis, nieko blogo nelinkėdamas, išsiduoda, kad jo namuose gyvena du nepilnamečiai, o jis norintis išvažiuoti gyventi atskirai. Taip vaikų ramybę sudrumsčia vaikų apsaugos tarnyba. Lieka dvi išeitys – jeigu tėvas išvyksta, vaikai patenka į globos namus, jeigu lieka, jie turi sutvarkyti savo buitį ir įrodyti, kad yra tikra šeima.
Sunku Bilui likti su vaikais, nes jis vėl priverstas bendrauti su banditais, jam tenka būti tėvu, nors tikrų jausmų nėra, vyresnysis sūnus nuolat su juo konfliktuoja, o jaunėlis įsisuka į narkotikų verslą. Gyvenimas visiems tampa komplikuotas.
Filme parodoma, kaip priverstinis rūpestis vaikais perauga į tikrą, tėvišką meilę. Ne veltui sakoma, kad kai kurie vyrai iki senatvės netampa vyrais, o Pašėlęs Bilas, seniau buvęs tikras barų siaubūnu, subręsta ir ištraukia savo šeimą iš duobės.
Filme stebina pagrindinio herojaus, kurį gatvės draugeliai nuo senų laikų vadina Pašėlusiu Bilu, gerumas. Nors jis ką tik gyveno tarp kalinių, jo akys nuoširdžios, iš burnos nesilieja keiksmažodžiai. „Pakankamai intelektualus, kaip Pašėlusiam Bilui“, - po filmo išsireiškė vienas iš žiūrovų.
D. Fletcherį beveik jau būtų galima vadinti Lietuvos garsenybe. Britų aktorius taip dažnai lankosi Lietuvoje ir yra puikiai žinomas kaip Dalios Ibelhauptaitės vyras. Štai ir jo, kaip režisieriaus debiutas pirmiau įvyko ne gimtojoje Didžiojoje Britanijoje, bet Vilniuje.
Ne be reikalo ir debiutiniame filme matome lietuviškumo apraiškų. Vienoje iš scenų išgirstame lietuvišką žodį, kai berniukas nueina pas kaimyną pasiskolinti cukraus. Neturėdamas to, ko šis prašo, jis vaikui pasiūlo medaus. Pasirodo, D. Fletcheris buvo nufilmavęs ir daugiau kadrų su veikėjais lietuviais, tačiau jos buvo iškirptos.
„Pašėlusiame Bile“ neapsieita ir be meilės, tik šį kartą tikroji meilė aplanko vyriausiąjį sūnų. Kol vaikas išgyvena jausmų dramą, dar tik bręstančiam tėtušiui kompaniją palaiko pažįstama prostitutė.
Didžiausią žiūrovų dėmesį prikausto pagrindinė filmo scena – muštynės. Kaip ir įprasta filmuose, prieš gaują blogiečių stoja vienas gerasis.
Du metus statytą filmą D. Fletcheris dedikavo praėjusiais metais mirusiam tėvui, kuris taip ir nespėjo pamatyti jo premjeros.
Filmas „Pašėlęs Bilas“ apie socialinius skaudulius kalba nedramatizuotai, o realistiškai, jame nemoralizuojama, bet parodoma, kas gali būti, jeigu renkiesi neteisingą kelią. Puikus režisieriaus debiutinis darbas. D. Fletcheris yra išreiškęs viltį, kad kada nors jis bus gerbiamas ne kaip aktorius, nusifilmavęs, pavyzdžiui, Guy Ritchie filme „Lok, stauk arba šauk“, bet kaip gerų filmų režisierius. Ką gi, po pirmojo blyno, kuris išties pavykęs, laukiame antrojo.
