Jis pasakoja skausmingą berniuko vaikystės istoriją. Iš pažiūros normali, rafinuota, išsilavinusi, laiminga moteris netikėtai pastoja ir gyvenimas ima slysti jai iš po kojų. Ji niekaip nesugeba pamilti vaiko, kuris nebuvo lauktas, nors vyras Keviną jį tiesiog dievina. Ji iš paskutiniųjų stengiasi išmokyti mažylį įvairiausių gyvenimo dalykų, tačiau vaikas viskam priešinasi, nors, paaiškėja, yra kur kas gabesnis nei dedasi esąs.
Motina pyksta, o berniukas, nerasdamas ryšio su gimdytoja, ją dar labiau skaudina. Į neviltį vedantis vaiko elgesys retkarčiais aptemdo motinos protą, iš įniršio ji sugeba net sulaužyti vaikui ranką.
Režisierė Lynne Ramsay filmui pasirinko kiekvienam labai aktualią temą – vaikų auklėjimą. Nors sakoma, kad kūdikis – tarsi baltas popieriaus lapas, ką į jį parašysi, tokia ir bus knyga, tačiau čia ji vaiką parodo kaip ateivį iš kito pasaulio. Realiame pasaulyje mažieji instinktyviai natūraliai glaudžiasi prie motinos, o Kevinas laukia gimdytojos meilės, kuri pasireiškia labai vangiai.
Režisierė verčia nuolat abejoti, ar iš ties motina bloga, ar vaikas – gimęs velnias. Vaikas parodomas kaip didžiausia našta, kančia, kurios neįmanoma pakeisti ir perauklėti. Dažniau motina čia vaizduojama kaip teigiamesnis personažas.
Filmo metaforas ir simbolius norisi dar ir dar kartą apmąstyti. Ar išties didžiausią žalą vaiko gyvenime padarė motina, niekada taip ir nesuteikusi vaikui reikiamos meilės ir išauginusi siaubūną. Kita vertus, perdėta tėvo meilė jį taip pat priešpriešina motinos šaltumui.
Filmas padalijamas į du laiko sluoksnius. Jis prasideda jau įvykus siaubingam faktui, kuris atskleidžiamas tik pabaigoje, todėl nagrinėjama Kevino vaikystė ir priežastys, nulėmusios tai, kad jis atsidūrė kalėjime, o motina tapo visuomenės atstumtąja.
Filmo pavadinimas „Pasikalbėkime apie Keviną“ pasirinktas simboliškai. Nors du tėvai augina sūnų (vėliau atsiranda dar ir dukra, tačiau su ja problemų neiškyla), jie neišsišneka apie tai, kas gi yra jų vaikui. Tėvas nesupranta motinos šaltumo ir netiki, kad vaikas gali būti toks žiaurus, o motina bijo ką nors jam ir pasakyti, nes gali būti nesuprasta. Esminis pokalbis filme įvyksta tuomet, kai vienas kitą mylintys vyras ir žmona nusprendžia gyventi atskirai – tėvas su sūnumi, motina su dukra. Jie pirmą kartą atvirai pasikalba ir, galbūt, priima protingą sprendimą, kuriam nelemta išsipildyti.
Visą filmą lydi bloga nuojauta. Jau pirmuosiuose kadruose matome, kaip Kevino mama dėl kažkokių priežasčių yra nekenčiama kaimynų. Jos namus aptaško raudonais dažais, verčiančiais asocijuoti blogį su krauju. Tik filmo pabaigoje įvyksta tikrasis moters atsivėrimas sūnui, o sūnaus jai. „Neatrodai labai laimingas“, - ištaria T. Swinton veikėja Eva kalėjime sėdinčiam sūnui. „O ar kada atrodžiau?“, - atšauna jai Kevinas. Čia jie suvokia, koks siaubingas dalykas įvyko, kurio galėjo nebūti. Paskutinis filmo pokalbis su pačiu Kevinu išspaudžia ašarą. Tiesos akivaizda. Jie abu kalti dėl padaryto blogio ir visa tai tik dėl to, kad abiem trūko meilės?
Pagrindinį vaidmenį atliekanti Tilda Swinton vos perskaičius scenarijų, iškart suprato, kad šis filmas skirtas jai. Primygtinai prašydama režisierės skirti vaidmenį, ji neapsiriko. Šaltų, mistinių bruožų moteris labai tiko nemylinčiai motinai įkūnyti. Ji filme atrodo puikiai, net užsimiršti, kad greitai aktorė švęs savo 50-metį.
Kiek mažiau filme figūruoja Johnas C. Reilly. Jo personažas čia parodomas kaip geras šeimos vyras, tačiau mažai įsiklausantis į žmonos nerimą ir užsimerkiantis prieš vaiko bei motinos nesutarimus. Jo manymu, vaikas juk yra vaikas, reikia jį mylėti, koks jis yra. Iš dalies jis teisus, tačiau tėvo meilės Kevinui nepakanka.
Šią sukrečiančią dramą galima vadinti puikiu rimtų kino žiūrovų perlu. Filmo simboliai ir metaforos dar ilgai lieka galvoja, laukdami, kada bus išaiškinti.
Įdomu, kad garsi britų režisierė L. Ramsay šio darbo ėmėsi praėjus devyniems metams po paskutinio jos darbo „Morvern Callar“ (2002), kuris laimėjo C.I.C.A.E. apdovanojimą ir buvo apdovanotas Kanų kino festivalyje. Praėjusiais metais pastatytas „Pasikalbėkime apie Keviną“ tapo geriausiu Tarptautiniame Londono kino festivalyje.
Filmo anonsas:
