Anot režisieriaus, filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ prodiuserė Uljana Kim pažėrė nuogąstavimų, jog šis filmas gali būti paskutinis lietuviškas filmas, kuris yra filmuotas ant kino juostos. Tokie nuogąstavimai pasipylė todėl, kad skaitmeninis filmų kūrimas yra pigesnis. Tiesa, pati prodiuserė pridūrė, jog ji to nenorėtų, nes tuomet nukenčia filmo kokybė.
Pradėję filmą kurti nuo pabaigos, tiek režisierius, tiek ir prodiuserė teigė, kad toks užmanymas buvo susijęs su finansiniais trukdžiais ir kartu kūrybiniais niuansais, kadangi filmo kūrėjai norėjo filmo pabaigą nufilmuoti rudenį.
A. Puipa teigė, kad kurdamas šį filmą ir rašydamas jam scenarijų jis pirmą kartą pajuto rašymo džiaugsmą. „Šiame filme mes su Janina Lapinskaite pajutome veikėjų dialogų rašymo džiaugsmą. Apima labai gražus jausmas, kai išgirsti savo dialogus, o jie aktorių lūpose skamba labai originaliai ir gana šmaikščiai“, – sakė A. Puipa.
J. Lapinskaitė pripažino, kad jai vis dar yra sunku atsikratyti savo herojės išgyvenimų. „Aš iki šiol galiu papasakoti, ką Monika veikė, ką ji jautė, kai palaidojo heroję Kristiną. Nesu aš pamišusi, tačiau netgi eidama į spaudos konferenciją aš su ja pasikalbėjau ir mes nusprendėme, kad dviese bus drąsiau. Kai vaidinau Moniką, mane apėmė toks jausmas, kad tiek pati Monika, tiek jos gyvenimas - seniai man pažįstamas. Po filmo sukūrimo, aš vis dar jaučiu, kad turiu labai gerą draugę. Kartais atrodo, kad ten buvau aš, o ne kažkokia herojė“, – apie savo susidvejinimą ir įsijautimą į herojės gyvenimą kalbėjo J. Lapinskaitė.
Pasak režisieriaus A. Puipos, jaunosios aktorės - Giedrė Giedraitytė, Miglė Polikevičiūtė, Elzė Gudavičiūtė - gabios jaunosios aktorės, tačiau su jomis reikėjo padirbėti tam, kad jos perprastų aktoriaus specifiką filmavimo aikštelėje. „Kai jos atėjo iš mano paskaitų į filmavimo aikštelę, jose buvo daug teatrinių manierų. Tekdavo su jomis daug kalbėtis ir netgi perfilmuoti kai kurias scenas. Nors ir buvo šiokio tokio vargo su jaunosiomis aktorėmis, tačiau man labai patiko ir puikiai atsiskleidė Miglė Polikevičiūtė. Ši mergina moka labai gražiai perteikti charakterį ir persikūnyti“, - gyrė jaunąją aktorę režisierius.
Vienas pagrindinių filmo aktorių Vytautas Balsys tikino, kad filmo pabaiga jam asmeniškai yra pati emocingiausia. „Emocingiausia yra tada, kai Monika kalbasi mašinoje su vyru Linu ir sveikina jį su gimusiu kūdikiu. Tai yra dramaturgiškai stipriausia ir netikėčiausia“, – kalbėjo V. Balsys.
Išties, filmo pabaigos režisūriniai sprendimai gali atrodyti ne tik intriguojantys, bet ir savotiškai neužbaigti. Daugelis išankstinėje peržiūroje dalyvavusių žmonių tikino, kad nėra visiškai aišku, kas nutiko paskutinėse scenose - tai buvo realybė, herojės sapnas ar iliuzija. Tačiau pats režisierius tikino, kad šios netikėtos filmo pabaigos scenos, kurias gaubia paslaptingumo iliuzija, leidžia kiekvienam žiūrovui įtraukti savo vaizduotę.
Filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pasakoja apie Moniką, gyvenimo kryžkelėje atsidūrusią moterį. Ją palieka vyras, o tragiškai pasibaigusi avarija primena skaudžius praeities įvykius. Likimas moterį suveda su trimis iš Vokietijos sugrąžintomis prostitutėmis - Gitana, Kristina ir Egle. Šios šilto ir šalto ragavusios merginos parodo Monikai kitą, purvinąją, suluošintą, gyvenimo pusę. Tarp Monikos ir buvusių prostitučių užsimezga dviprasmiški, besikeičiančia meilės/neapykantos pusiausvyra paremti santykiai, įvykių eigą pakreipiantys netikėta linkme.
Priminsime, kad filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pristatomas svarbios sukakties kontekste – lapkričio mėnesį minėjome J. Ivanauskaitės 50-ąsias gimimo metines. Nacionalinė filmo premjera taps baigiamuoju šios sukakties paminėjimo akordu.
Filmo treileris:
