Festivalio organizatoriai laukia smalsių, tikruoju pasaulio vaizdu besidominčių žiūrovų, nes, pasak Ž.Pipinytės, žiniasklaida šį vaizdą dažnai iškreipia.
Lapkričio 5-11 dienomis Vilniuje vyksiantis festivalis keliose skirtingose programose pristatys apie 40 lietuvių, vokiečių, belgų, amerikiečių bei kitų dokumentinių filmų, supažindins su Lietuvoje vis dar menkai žinomais dokumentinio kino meistrais - skandalinguoju austru Ulrichu Seideliu, prancūzų fotografijos ir kino klasiku Raymondu Depardonu.
Pasak Ž.Pipinytės, festivalio filmuose kartojasi aktualios problemos - Europos tapatybė, antiglobalistiniai judėjimai, lyties keitimas, emigrantai.
Programoje bus parodytas vienas garsiausių pastarųjų metų antiglobalizmo manifestų - Ricko Rowley "Ketvirtasis pasaulinis karas", taip pat 2003-iaisiais geriausiu skandinavų dokumentiniu filmu pripažintas suomio debiutanto Mikos Ronkaineno filmas "Šaukiantys vyrai" ir provokuojanti vokietės Monikos Treut kino juosta "Gendernautai", pasakojanti apie transvestitus.
Į festivalio programą įtrauktos ir dvi lietuviškų filmų premjeros - garsaus lietuvių dokumentininko Edmundo Zubavičiaus trilogija "Paribio postai", Valdo Navasaičio ir Mariaus Ivaškevičiaus pilno metražo filmas "Dviese ant tilto".
Festivalyje taip pat bus parodytas Juliaus Žižliausko filmas "Eldoradas, lietuviai Brazilijoje" bei vyks Roberto Verbos kino juostų retrospektyva.
Vilniaus festivalis tapo vieno didžiausių pasaulyje tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio tinklo nariu. Todėl Vilniuje bus rodoma šiame festivalyje premijuotų ir pripažintų filmų programa, kurioje daug dėmesio skiriama šių dienų Europos ir europiečių tapatybei.
Programa suskirstyta į kelias temas: "Europos tvirtovė?", "Kultūros tapatybė" ir "Kas, jei ne mes?". Vienas Amsterdamo programos filmų - Stanislawo Muchos "Centras" atves ir į Lietuvą, mat režisierius pasišovė aplankyti visas vietas, kurios save įvardija Europos centrais. Kelionė buvo ilga, nes tų centrų atsirado ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje.
Festivalio partneriais tapo Lenkų kultūros institutas Vilniuje, kuris pristato unikalų lenkų visuomeninės televizijos eksperimentą "Plačiai atvertos akys".
Šešių filmų programoje bus parodyta ir diskusijų sukėlusi Maciejaus Drygaso juosta "Vilties balsas", pasakojanti apie "Laisvosios Europos" radijo poveikį keliems Lenkijos istorijos dešimtmečiams. Filmo herojai - tie, kas rizikuodami savo laisve platino "Laisvosios Europos" pranešimus, ir tie, kas "slopino" šio radijo signalus.
Kitas festivalio partneris - Goethes institutas. Jo sudaryta dokumentinių filmų programa bus parodyta festivalio išvakarėse - lapkričio 2-4 dienomis ir pakartota festivalio metu. Šią programą sudaro keturi filmai, iš kurių išsiskiria Andreaso Veielio filmas "Vaidybos įaistrinti", šiemet Vokietijoje sumušęs net vaidybinių filmų populiarumo rekordus.
Režisierius septynerius metus stebėjo keturis jaunus aktorius, siekiančius meistriškumo aukštumų.
Lapkričio 3-5 dienomis belgų kinematografininkas, rašytojas bei prodiuseris Peteris Kruegeris surengs kūrybines dirbtuvės Vilniaus muzikos akademijos ir Vilniaus dailės akademijos kino, televizijos ir videospecialybių studentams.
Jis taip pat pristatys savo ir garsaus dokumentinių filmų kūrėjo Peterio Brosenso įkurtos studijos "Inti films" filmų retrospektyvą, kurios programoje P.Brosenso filmas "Šuns būsena".
Bilietai į festivalio filmus kainuos 5 litus.
Pasak festivalio organizatorių, festivalio biudžetas bus mažas. Kadangi dėl skolų "Skalvijos" kino centro sąskaitos yra areštuotos, todėl organizatoriai negali pasinaudoti nė Kultūros ministerijos renginiui skirtais 10 tūks. litų. Dar 2 tūkst. litų festivaliui skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, o 15 tūkst. litų - Kultūros ir sporto rėmimo fondas.
"Savivaldybei priklausantis kino centras festivalį rengia skatikais", - apgailestavo spaudos konferencijoje dalyvavęs Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro direktorius Audronis Liuga.
Pasak Ž.Pipinytės, lapkričio 3 dieną spręsis "Skalvijos" likimas - sostinės savivaldybės Ekonomikos komitetas svarstys, ar skirti lėšų kino centro skoloms padengti.