Graikų režisierės dramoje pasakojama apie 23-ejų metų Mariną – sunkiai nuspėjamą būtybę, kuri gyvena mažame nuo civilizacijos izoliuotame miestelyje ir beveik nebendrauja su žmonėmis. Merginos pasaulį formuoja jos mėgstami gamtininko Davido Attenborough dokumentiniai filmai apie gyvūnus, jos architektas tėvas ir vienintelė draugė Bela, nuolat teikianti ataskaitas apie savo asmeninius seksualinius nuotykius.
Marinai žmonių padermė atrodo keista bei atgrasi, tad mergina verčiau laikosi atstumo. Vietoj to Marina tyrinėja žmogiškąją giminę per „Suicide“ grupės dainas bei minėtąją D. Attenborough dokumentiką. Tačiau mergina atsiduria akistatoje su savo pačios baimėmis bei aistra kai į miestelį atvyksta nepažįstamasis...
Venecijos kino festivalio žiuri pirmininkas Quentinas Tarantino po seanso susijaudinęs šūktelėjo: „Šis filmas man paliko didžiulį įspūdį!“ Jungtinės Karalystės laikraštis „The Independent“ filmą vadina „pakvaišusia sociologine komedija su paikomis eisenomis ir paukščių cypsėjimu“. „The Guardian“ kino kritikas Steve Rose kviečia atkreipti dėmesį į filmo ryšius su kitais svarbiais kūriniais: „Filmo citatų spektras itin platus – nuo graikiškosios tragedijos iki Kubriko, Buñuelio, tačiau nepaisant to, kad filmas pavadintas iškraipytu vardu, dera pripažinti, kad pagrindinis įkvėpėjas vis tiktai yra David Attenborough.“
Pati Athina Rachel Tsangari pripažino: „Pamaniau, kaip įdomu stebėti Mariną su lygiai tokiu pačiu moksliniu švelnumu, su kokiu D. Attenborough stebi savo objektus“.
Apie režisierę ir jos profesionalumą kalba darbai: pirmasis pilnametražis filmas „Lėtas ėjimo verslas“ (2002) iškart buvo pristatytas devyniuose pasaulio miestuose ir Niujorke leidžiamo „Village Voice“ žurnalo kino kritikų balsavime pripažintas vienu geriausių 2002 m. debiutų. 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse režisierė buvo atsakinga už video projekcijų režisūrą atidarymo bei uždarymo ceremonijose. Athina Tsangari yra dirbusi ir su kitais svarbiais pastarojo meto Graikijos filmais. Ji prodiusavo Giorgos Lanthimos filmus “Iltinis dantis” bei “Alpės”.
„Atenbergas“ šiemet buvo vienas iš trijų finalininkų, pretendavusių gauti Europos Parlamento prizą „LUX“. 2007-aisiais Europos Parlamento įsteigtas „LUX“ prizas kiekvienais metais įteikiamas filmams, kurie provokuoja debatus apie bendras europietiško gyvenimo vertybes. Iš trijų finalininikų laimėtoją kasmet renka Europos Parlamento nariai, o nugalėtojui suteikiamas nemokamas juostų kopijų pagaminimas ir vertimas į 25 Europos Sąjungos kalbas siekiant, kad filmą galėtų pamatyti visų ES šalių žiūrovai.
