Įvairi festivalio programa pristatys, kas jaudina pasaulio ir lietuvių dokumentininkus, supažindins su Lietuvoje vis dar menkai žinomais dokumentinio kino meistrais – skandalinguoju austru Ulrichu Seideliu, prancūzų fotografijos ir kino klasiku Raymondu Depardonu. Festivali programoje atsidūrė garsiausi, kontroversiškiausi pastarųjų metų filmai, kurių autoriams rūpi aktualios problemos – besiplečiančios, bet ir kartu ir nepaliaujamai atakuojamos Europos tapatybė, antiglobalistiniai judėjimai, lyties keitimas.

Pagrindinė programoje bus parodytas vienas garsiausių pastarųjų metų antiglobalizmo manifestų - Ricko Rowley “Ketvirtasis pasaulinis karas”, kurį garsioji antiglobalistų manifesto “No Logo” kūrėja Naomi Klein pavadino “galingu, radikaliu riksmu iš fronto linijos”. Pasak Naomi Klein, šis filmas išreiškia naują pasipriešinimo dvasią.

Šioje programoje pamatysime 2003–aisiais geriausiu skandinavų dokumentiniu filmu pripažintą suomio debiutanto Mikos Ronkaineno filmą “Šaukiantys vyrai”, vokietės Monikos Treut filmą “Gendernautai”, kuris vadinamas kelione į vadinamųjų “lyčių keliautojų” paslaptis. Festivalio rengėjai laukia naujos garsaus lietuvių dokumentininko Edmundo Zubavičiaus trilogijos, Valdo Navasaičio ir Mariaus Ivaškevičiaus pilno metražo filmo “Dviese ant tilto”premjeros, Juliaus Žižliausko filmo “Eldoradas, lietuviai Brazilijoje”.

Vilniaus festivalis tapo bene didžiausio pasaulyje Tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio tinklo nariu, todėl Vilniuje bus rodoma šiame festivalyje premijuotų ir pripažintų filmų programa, kurioje daug dėmesio skiriama šių dienų Europos ir europiečių tapatybei. Programa suskirstyta į kelias temas: “Europos tvirtovė?”, “Kultūros tapatybė” ir ”Kas, jei ne mes?”. Vienas Amsterdamo programos filmų – Stanislawo Muchos “Centras” atves ir į Lietuvą, mat režisierius pasišovė aplankyti visas vietas, kurios save įvardija Europos centrais. Kelionė buvo ilga, nes tų centrų atsirado ir Vokietijoije, Austrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, ir, žinoma, Lietuvoje. Daug šios programos filmų skirta aktualiai naujosios Europos problemai – nelegaliems imigrantams.

Lenkų kultūros institutas Vilniuje pristatys unikalų lenkų visuomeninės televizijos eksperimentą “Plačiai atvertos akys”. Šešių filmų programoje bus parodyta ir diskusijų sukėlusi Maciejaus Drygaso juosta “Vilties balsas”, pasakojanti apie “Laisvosios Europos“ radijo poveikį keliems lenkų istorijos dešimtmečiams. Filmo herojai – tie, kas rizikuodami savo laisve platino “Laisvosios Europos” pranešimus, ir tie, kas “slopino” šio radijo signalus.

Goethe’s instituto sudaryta dokumentinių filmų programa bus parodyta festivalio išvakarėse – lapkričio 2-4 d. - ir pakartota festivalio metu. Šią programą sudaro keturi filmai, iš kurių išsiskiria Andreaso Veielio filmas “Vaidybos įaistrinti”, šiemet Vokietijoje sumušęs net vaidybinių filmų populiarumo rekordus. Tai pasakojimas apie keturis jaunus aktorius, siekiančius meistriškumo aukštumų. Režisierius savo herojus stebėjo septynerius metus. Iš tų stebėjimų gimė unikalus filmas.

Lapkričio 3–5 d. belgų kinematografininkas, rašytojas bei prodiuseris Peteris Kruegeris surengs kūrybines dirbtuvės Vilniaus muzikos akademijos ir Vilniaus dailės akademijos kino, televizijos ir videospecialybių studentams. Jis taip pat pristatys savo ir garsaus dokumentinių filmų kūrėjo Peterio Brosenso įkurtos studijos INTI FILMS filmų retrospektyvą, kurios programoje - Brosenso filmas “Šuns būsena”, kadaise pradėjęs LTV dokumentinio kino vakarus.

Vienas festivalio tikslų – pristatyti tarptautinei publikai ir festivalio svečiams Europoje nežinomą lietuvių dokumentinio kino klasiką. Šiemet bus rodomi Roberto Verbos filmai bei diskutuojama, kaip juos pristatyti pasauliniuose kino forumuose.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją