Poezijos filmų konkurso apdovanojimai
Jau šešerius metus rengiamas poezijos festivalis TARP šiais metais didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus kviečia į beveik visą mėnesį vykstančius renginius, pristatančius įvairius lietuvių ir užsienio kūrėjus, performerius, muzikantus, rašytojus, pasirodančius didžiausiose scenose ir netikėtose erdvėse. Prieš prasidedant festivaliui paskelbtas poetinių filmų konkursas, kurio šiemetinė tema - Birutės Pūkelevičiūtės eilėraščio eilutės iš rinkinio „Metūgės“ – tradicinis kasmet festivalį TARP vainikuojantis įvykis.
Konkursinius darbus vertino menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, kino kritikė Laima Kreivytė, kino režisierius Ignas Jonynas ir kiti.
Nemokama trumpametražių filmų peržiūra
Šiais metais festivalio TARP centre – poetinių filmų apdovanojimai Nacionalinėje Dailės Galerijoje. Renginio metu susirinkusieji turės progą ne tik pamatyti konkursinių darbų programą, bet ir išvysti poeto, vertėjo, ilgamečio TARP festivalio bičiulio Benedikto Januševičiaus ir dailininkės bei tarpdisciplininų menų atstovės Fioklos Kiure trumpametražius filmus.
Benediktui Januševičiui poezija nėra tik popieriuje užrašyti žodžiai – eilėraštį galima įžvelgti visur, net ir paprastuose kasdien mus supančiuose daiktuose. Kaip Benediktas ir Fiokla tokį poetinį žvilgsnį perteikia žiūrovams, galima išvysti šiuo metu Energetikos ir technikos muziejuje eksponuojamoje parodoje „Eilėraščiai / Daiktai“, o šeštadienį bus galima pamatyti ir Nacionalinėje Dailės Galerijoje, filmų peržiūros ir konkurso darbų apdovanojimo ceremonijos metu.
Vizualios poezijos šokis pagal Goethes eilėraštį
Kaip teisingiausia pristatyti talentingą modernaus šokio kūrėją ir atlikėją, kurio veikla gali būti įvardinta kaip „žinoma visame pasaulyje“, o Lietuvoje tarsi dar laukianti ryškesnio įvertinimo? Ar verta vardinti užsienio scenas – Prancūzijos, D. Britanijos, JAV, Belgijos, Estijos, Lenkijos ir kt. – kuriose buvo šokta, sulaukta publikos supratingumo, pripažinimo? Ar svarbu paminėti choreografo įamžinimą Joną Meko filme, įeinančiame į pasaulinę avangardo kino istoriją?
Prieš pristatant Denisą Kolomyckį norisi paklausti savęs, ką tokios žinios suteiktų paprastam šokio žiūrovui, tarkime, praeiviui Vilniuje, gegužės mėnesį atsitiktinai pastebėjusiam „Afrikos dienų“ renginio metu gatvėje šokantį kažkur matytą jaunuolį. Ar jos priverstų atidžiau stebėti pasirodymą, ieškoti jame to, kas sužavėjo kitų kraštų publikas?
Jeigu menas yra geras, kalbėti panegiriniais žodžiais apie jį daug nereikia, jis pats apie save prabyla. Tačiau apie Deniso Kolomyckio kūrybinį kelią šį tą paminėti bent dėl vienos priežasties visgi norisi – choreografo veržlumas ir tikslingas ėjimas savo keliu - tai įkvepiantis pavyzdys kiekvienam, vis dar dvejojančiam, ar verta kovoti dėl to, ko išties nori.
Denisas Kolomyckis baleto mokėsi Vilniuje, M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau – Londono šokio ir dramos konservatorijoje. Dar nesulaukęs dvidešimties metų amžiaus, šiuolaikinį šokį jau dėstė Vilniaus Dailės Akademijos studentams. Savo pasirodymais sudomino Europos ir Amerikos publiką. Šiuo metu nepriklausomu šokėju dirbantis, įvairiuose seminaruose, projektuose, konkursuose dalyvaujantis, šiuolaikinio šokio pasirodymus kuriantis ir juos atliekantis, šokio meno mokantis Denisas kai kam gali būti pažįstamas dėl pasirodymo Jono Meko filme.
Spalio 15 dieną Denisas Kolomyckis, savo talentu ir veržlumu užkariavęs užsienio senas, kartu su Julija Steponaityte atliks vizualios poezijos šokį pagal Goethes eilėraštį. Atrasti arba dar kartą pamatyti Denisą Kolomyckį, sužinoti, kas laimėjo poezijos filmų konkursą ir išvysti trumpametražius konkurso dalyvių bei B.Januševičiaus ir Fioklos Kiure filmus festivalis TARP kviečia jau spalio 15 d., 15 val., Nacionalinėje Dailės Galerijoje vyksiančiame nemokamame renginyje.
