11 dienų truksiančią kelionę po dokumentinio kino pasaulį pradėjo Audriaus Stonio, gerai žinomo Lietuvoje dokumentinio kino kūrėjo, premjera „Raminas“. Filmą apie legendinį gruzinų imtynininką Raminą Lomsadzę, kažkada per 55 sekundes įveikusį 7 priešininkus, režisierius pristatė su gausia tarptautine filmo kūrimo komanda. „Raminas“ yra bendras Latvijos, Lietuvos ir Gruzijos filmas, kurį finansavo Latvijos ir Gruzijos valstybės.
„Tai yra pavėluotos meilės istorija. 75-erių imtynininkas Raminas pasijunta vienišas ir iškeliauja ieškoti mylimosios, kurią mylėjo prieš 50 metų“, – filmą pristato režisierius.
Šūkį „Mes esame dokumentika“ šiemet pasirinkęs festivalis kino gerbėjams siūlo pasižiūrėti per 30 rinktinių filmų, dalyvauti nemokamuose dokumentinio kino meistriškumo kursuose, susitikti su festivalio svečiais.
Šeštadienį prieš filmą „Šis tas apie Gruziją“ („Something about Georgia“, 2010) festivalio lankytojai kviečiami pabendrauti su filmo režisiere ir scenarijaus autore Nino Kirtadzé. Filmas buvo sukurtas 2008-aisiais, kai šalyje vykusi politinė drama pastūmėjo Gruziją į viso pasaulio dėmesio centrą.
„Tai buvo metai, per kuriuos išgaravo vaikiškos iliuzijos, mirtis ir kančia buvo visai arti, o žmogiškumas ir bendrumas buvo neįkainojami; tai – suaugimo per skausmą ir kančią metai. Manau, lietuviai supras šią istoriją. Jie žino, ką reiškia būti maža šalimi, svajoti ir kovoti dėl nepriklausomybės“, – įsitikinusi N. Kirtadzé.
Dar vienas įdomus susitikimas festivalio lankytojų laukia rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. su kino režisieriumi Mikkeliu Stoltu iš Danijos. Jis pristatys savo filmą „Mano avataras ir aš“, įkvėpusį sukurti specialiąją festivalio programą „(Ne)realybės“ dokumentika“. Filmo ašis sukasi apie nesėkmingą dokumentinio kino kūrėją Mikkelį Stoltą, nusprendusį susikurti naują tapatybę ir persikelti į virtualų pasaulį „Antrasis gyvenimas“ („Second Life“).
„Kai pradėjau lankytis virtualioje erdvėje, supratau, kad šioje erdvėje būti savimi yra kur kas maloniau. Viena iš priežasčių, kodėl norėjau sukurti šį filmą, buvo suvokimas, kaip stipriai galima išgyventi buvimą „ten“, susitikimus su kitais. Kartais atrodo, kad „kitą“ jauti kone fiziškai“, – apie filmo kūrimo metu gautą patirtį kalba režisierius.
Rugsėjo 29 d. specialaus seanso „VDFF svečias“ metu naujausią filmą „Laisvieji radikalai: eksperimentinio kino istorija“ pristatys jo režisierius Pipas Chodororas, eksperimentinio kino kūrėjas.
Į susitikimus festivalio žiūrovus gausiai kvies ir konkursinės VDFF programos dalyviai. Rugsėjo 24 d. festivalyje viešės ir savo filmą pristatys latvis Andris Gauja („Šeimos instinktas“, 2010), rugsėjo 27 d. – režisieriai Andres Maimik ir Kaidi Kaasik („Kuku:aš išliksiu“, 2010), rugsėjo 30 d. – estų režisierius Kullar Vimne („Kvėpavimas“, 2010), taip pat lietuvių kūrėjai Audrius Stonys („Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim“, 2010) ir Aloyzas Jančoras („Mocarto obuoliai“, 2010).
Spalio 1 d., šeštadienį, festivalį uždarys režisieriaus Mindaugo Survilos filmas „Stebuklų laukas“ (2011) –dokumentinė poema apie žmones, daugiau negu 20 metų gyvenančius Budos miške, netoli buvusio Kariotiškių sąvartyno.
Pasak režisieriaus A. Stonio, šis filmas yra ne mažesnis įvykis šalies dokumentinio kino pasaulyje nei gausiai įvertintas Manto Kvedaravičiaus darbas „Barzakh“ (2011), šiemet dalyvaujantis konkursinėje VDFF programoje. Jos laureatams per festivalio uždarymą bus įteiktas 13 tūkst. litų prizinis fondas, skirtas Kazickų šeimos fondo.
