Kino pramonės raida Kinijoje jau nebekelia abejonių. Holivudas labai nori šeimininkauti tokiame pelningame rojuje, tačiau cenzūros vėzdu mojuojanti Kinija kol kas nepriima importinių filmų išskėstomis rankomis ir drakoniškai proteguoja nacionalinio kino vertybes. Nėra pasaulyje kitos tokios šalies, kuri įsileistų į repertuarą tik 20 užsienietiškų filmų per metus.

Pernai žemyninės Kinijos kino teatruose rodyti filmai surinko įspūdingas 10,2 mlrd. juanių (1,5 mlrd. JAV dolerių) pajamas ir, palyginti su 2009 m. rezultatais, pakėlė kartelę net 64 procentais.

Pavydėtinai pergalingus skaičius labiausiai išgražinti padėjo Jameso Camerono fenomenalus 3D stebuklas „Įsikūnijimas“ (206 mln. JAV dolerių), Christopherio Nolano intelektinis sapnų trileris „Pradžia“ (68 mln. JAV dolerių) ir kita sunkioji Holivudo artilerija, tačiau valstybės lėšomis ir palankiais įstatymais remiami komerciniai nacionaliniai filmai taip pat solidžiai prisidėjo prie rekordinių metų.

Per pusmetį vietos režisieriai net du kartus gerino geriausiai lankomo Kinijos istorijoje filmo rekordus. Vaizdo efektų prisodrinta epinė katastrofų drama „Po žemės drebėjimo“ (Aftershock) palietė ypač jautrų laikotarpį tarp 1976 m. žemės drebėjimo Tangšano mieste ir 2008 m. žemės drebėjimo Sičuano provincijoje ir pasakojo sentimentalią istoriją apie tragedijos išskirtą šeimą.

Produktyvaus režisieriaus Feng Xiaogango epinė drama pardavė bilietų už 102 mln. JAV dolerių Kinijoje ir buvo rodoma visose pasaulio šalyse, kuriose gyvena iš gimtinės emigravę kinai.

Prieš pat Kalėdų atostogas vesterniška veiksmo komedija „Tegul skrieja kulkos“ (Let the Bullets Fly) sėkmingai supainiojo Sergio Leone santūrumą, Quetino Tarantino stilingumą, specifinius Kinijos kultūros papročius ir populiarius vietos aktorius. 18 mln. JAV dolerių vertės juodojo humoro pramoginiame reginyje šmaikščiai pavaizdavęs praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pilietinio karo banditų mūšius, režisierius ir aktorius Jiang Wenas nusipelnė kritikų malonės, parsidavė už 120 mln. JAV dolerių ir gavo kvietimą į Niujorko Tribekos kino festivalį.

Bet ir tokia sėkmė nepatenkino viską griežtai kontroliuojančio Kinijos kino biuro. Jo vadovai garsiai paskatino vietos režisierius dar labiau stengtis ir pažadėjo svaresnę paramą.

„Kinijos filmų įvairovė vis dar nėra tokia turtinga. Žanrų raida pernelyg dažnai naudojasi paprastų idėjų imitavimu arba begėdišku kopijavimu. 10 mlrd. juanių pajamos visiškai neatspindi ekonomikos pakilimo“, – oficialiai pareiškė kino politiką formuojanti ir cenzūruojanti organizacija, kuri akivaizdžiai siekia dar labiau sustiprinti Kinijos poziciją pasaulio kine.

Vien tik pernai šalyje atidaryta 300 naujų kino teatrų, jie salių skaičių padidino iki 6,2 tūkstančio. 2010 m. pabaigoje šalyje veikė 35 kino teatrai su milžiniškais ekranais IMAX, bet Kinija jau pasirašė sutartis su Kanados verslininkais padidinti įspūdingiausius pojūčius garantuojančių kino teatrų skaičių iki 75-ių.

Holivudą kerpa cenzūra

Atidžiai stebintys progresyvią kino verslo raidą Holivudo rinkodaros specialistai neabejoja, kad per artimiausius dešimt metų Kinija bilietų pardavimu pasivys Šiaurės Ameriką (JAV ir Kanadą kartu sudėjus). Todėl visos didžiausios studijos svajoja išleisti bent pačius svarbiausius superhitus Kinijoje ir pasidailinti pasaulines pajamas.

Bet „Warner Bros. Entertainment, Inc.“, „20th Century Fox Film Corporation“, „Universal Pictures“ ir „Paramount Pictures“ negali ramiai planuoti premjerų grafiko, nes jie tiesiogiai priklausomi nuo Kinijos kino biuro sprendimų. Norint iškovoti teisę pasirodyti prieš milijoninę kinų auditoriją, pirmiausia reikia gauti drakoniškos cenzūros leidimus. Komunistinės tvarkos išauklėti pareigūnai kruopščiai tikrina kiekvieną filmą ir nedaro menkiausių nuolaidų net elitiniams režisieriams.

J. Cameronui buvo leista rodyti „Įsikūnijimą“ tik iškirpus nurodytas scenas ir dviem savaitėmis vėliau. Bet režisierių dar labiau pribloškė žinia apie normalios 2D versijos pašalinimą iš repertuaro, paliekant filmą vien tik 3D kino teatruose.

„Kung Fu Panda 2“
Cenzoriai „Įsikūnijime“ įžvelgė aiškių paralelių su milijonų gyventojų perkėlimu iš kaimo teritorijų, siekiant užleisti žemę nekilnojamojo turto verslui, tad dauguma varguolių jaučia panašų skausmą kaip naviai Pandoros planetoje. O „Oskaru“ apdovanotos Natalie Portman vaidmenį psichologinėje baleto dramoje „Juodoji gulbė“ žemyninė Kinija oficialiai pamatė tik tada, kai režisierius Darrenas Aronofsky pakluso cenzūros biuro įsakymui iškirpti lesbietišką sekso sceną.

Visiems fantastiniams trileriams apie keliones laiku, provokuojančioms erotinėms dramoms, kriminalinio pasaulio nuodėmes nagrinėjantiems trileriams, religinėms dramoms, smurtiniams siaubo trileriams kelias į Kinijos repertuarus visiškai uždarytas. Ch. Nolano fantastinis veiksmo trileris „Tamsos riteris“ negalėjo būti rodomas, nes Džonas Veinas (Betmenas) atvyksta į Honkongą sučiupti nesąžiningo finansų maklerio iš Kinijos.

20 prieš 526

Svarbiausia smulkmena – Kino biuras į savo repertuarus įsileidžia tik 20 importinių filmų, įskaitant Honkonge pagamintus trilerius. Holivudo studijų skundus gaunanti Pasaulinė prekybos organizacija viešai kritikuoja keistą praktiką ir Kinijos kino politiką vadina neteisėta, bet iš esmės niekas nesikeičia.

Pagal Kino biuro nurodymus daugumą premjerų šalyje privalo sudaryti nacionalinis kinas ir jam atiduodama pirmenybė. Per didžiąsias šventes ir moksleivių atostogas Kinijoje rodomi vien tik savi filmai, o sėkmingiau, nei tikėtasi, bilietus parduodantys užsienietiški kūriniai be ceremonijų pašalinami iš repertuaro, jeigu tik reikia užleisti vietą kokiam Kinijos hitui.

Taip nutiko pagal Dano Browno knygą ekranizuotam mistiniam trileriui „Da Vinčio kodas“, kuriam iš pradžių Kino biuras davė leidimą, bet tuoj po sales sausakimšai užpildžiusio premjerinio savaitgalio uždraudė tęsti rodymą, kad Tomas Hanksas ir Audrey Tautou nenuviliotų auditorijos nuo silpnesnių nacionalinio kino premjerų.

Pernai šalies žiūrovai pamatė net 526 Kinijoje pagamintus naujus filmus. 59 iš jų pavyko surinkti po daugiau nei 10 mln. juanių (1 mln. JAV dolerių). Įmanomos tam tikros griežtų taisyklių išimtys, jeigu amerikiečių finansuojamame filme dalyvauja režisieriai, aktoriai, prodiuseriai, investuotojai, kiti kūrėjai iš Kinijos arba pagrindinis veiksmas vyksta šalies teritorijoje. Tokiais atvejais filmai nelaikomi užsienietiškais ir neišbraukia aukso vertės vietos laimingųjų dvidešimtuke.

Studijoms dirbantys lobistai mėgina draugiškai įtikinti aukščiausius šalies vadovus ir biurokratus, kad verta padidinti išduodamų leidimų skaičių Holivudo kino invazijai. Holivudas Kiniją laiko labiausiai augančia rinka kartu su Rusija, Indija ir Brazilija.

Įtakingieji prodiuseriai tikisi, kad jiems nenaudinga 20 filmų kvota greitai turėtų padidėti, nes Kinija privalo kaip nors reaguoti į Pasaulinės prekybos organizacijos pastabas. Bet kol kas holivudiečiai braunasi per cenzūros barjerus kitokiais būdais ir geranoriškai remia Kinijos pramonę: finansuoja kino centrų statybą, investuoja į vietos filmų gamybą ir įrengia masyvias studijas filmavimo darbams.

Vienas sėkmingiausių pavyzdžių – Haraldo Zwarto veiksmo drama visai šeimai „Karatė vaikis“ su Jackie Chanu ir Willo Smitho sūnumi Jadenu. Beveik visos scenos buvo nufilmuotos Pekine, Huangšano kalnuose ir prie Didžiosios kinų sienos, antrojo plano vaidmenis atliko Kinijos aktoriai, o 40 mln. JAV dolerių biudžetą panaudojo Kinijos ekonomika. Jau rašomas 359 mln. JAV dolerių visame pasaulyje surinkusio filmo tęsinio scenarijus, kuris taip pat bus statomas Kinijoje su solidesnėmis investicijomis.

Kinijos aktorių ir vietų koziriai

„Karibų piratai: ant keistų bangų“
Didžiųjų filmų prodiuseriai strateginius sprendimus priima jau atliekant parengiamuosius darbus. Kinijos elitinis aktorius Chow Yun-fatas gavo svarbų pirato vaidmenį nuotykių epe „Karibų piratai: pasaulio pakrašty“, o trečia dalis pagaliau perplaukė cenzūros vandenyną vėluodama tris savaites ir Johnny Deppas pirmą kartą džiugino kinų tautą.

Šis sprendimas atnešė naudos ir šiemet išplukdytai ketvirtai serijai „Karibų piratai: ant keistų bangų“, kuriai pavyko debiutuoti Kinijoje tą pačią dieną su visu pasauliu.

Michaelo Manno kriminaliniam trileriui „Majamio policija“ susidraugauti su Kino biuru pagelbėjo pirmą kartą angliškai vaidinusi aktorė Gong Li (cenzūra praleido netgi karštą erotinę sceną su Colinu Farrellu). Rolandas Emmerichas katastrofų trilerio „2012“ scenarijuje įžvalgiai ir teigiamai aprašė drąsius Kinijos ir Tibeto kareivius, tad filmui iš anksto užsidegė garantuota žalia šviesa.

„Neįmanomos misijos“ prodiuseris ir aktorius Tomas Cruise’as ne šiaip sau pasiūlė akrobatinius triukus nufilmuoti Šanchajuje, o reikšmingą sceną suplanuoti Kinijos Venecija vadinamame vandens ir tiltų kaimelyje. Finalinė trilogijos dalis „Mumija: drakono imperatoriaus kapas“ atgaivino Siano miesto pakraštyje atidarytame muziejuje eksponuojamus terakotos armijos kareivius ir blogojo imperatoriaus vaidmeniui išrinko Rytų dvikovų specialistą Jet Li.

Animacinė veiksmo komedija „Kung Fu Panda“ sąmoningai pasinaudojo Kinijos nacionaliniu turtu – didžiąja panda. Tačiau 2008 m. vasarą rodyta holivudinė pramoga visai šeimai išprovokavo nepasitenkinimo protestus, nes pandos daugiausia veisiasi Sičuano provincijoje, kurią kaip tik tų metų pavasarį sukrėtė žemės drebėjimas.

Produktų reklama lengviau atveria duris

Holivudo studijos sutinka palikti 83–87 proc. pajamų vietos kino teatrams ir tenkintis minimaliu uždarbiu (Vakarų pasaulyje platintojai ir rodytojai pajamas dalijasi pusiau), keisti pavadinimus (Oliverio Stone’o biografinė drama „Niksonas“ Kinijos rinkai buvo perkrikštyta „Niksonas tampa dideliu melagiu“) ir permaketuoti reklaminius plakatus.

Sausį Lietuvoje rodytos komiksinės veiksmo komedijos „Žalioji širšė“ pagrindinis aktorius, scenaristas ir prodiuseris Sethas Rogenas buvo eliminuotas iš Kinijos kino teatrams parengto plakato (garsaus komiko niekas nežino Kinijoje ir jo vardas nedaro poveikio pardavimui) – jame liko išryškintas pirmą kartą užsienyje nusifilmavęs jaunosios kartos kinų akrobatas Jay Chou.

Dar vienas būdas kiekvienais metais prasibrauti į repertuarą išrinktųjų dvidešimtuke arba gauti specialius leidimus – Kinijos įmonių gaminamos produkcijos reklama (angl. product placement) holivudiniuose filmuose ir partnerystė su Kinijos rinkodaros bendrovėmis.

Veiksmo trileris „007 Kazino Royale“ tapo pirmuoju Kinijoje parodytu Bondiados filmu, nes Danielis Craigas sutiko reklamuoti kiniškus laikrodžius, o prodiuseriai pradėjo derybas, kad būsimuose filmuose agentas 007 vairuotų Kinijoje pagamintą automobilį.

Komiksiniame trileryje „Geležinis žmogus 2“ žavioji aktorė Scarlett Johansson intensyviose dvikovų scenose dėvėjo seksualų odinį kostiumą, kurį pasiuvo filmo rėmėjas drabužių tinklas „Semir“. Robotų karus vaizduojančio fantastinio trilerio „Transformeriai 2“ bėgantiems herojams avalynę skyrė Kinijos bendrovė „Meters/bonwe“, kurios milžiniški plakatai puošė šalies miestus per Michaelo Bay filmo premjerą.

Klajūnai grįžta namo

Ryškus nacionalinio kino atgimimas privertė grįžti namo garsiausius aktorius ir režisierius, kurie ištikimai tarnavo Holivudui ir atidirbinėjo viliojančius honorarus. Ch. Yun-fatas („Sukeisti žudikai“, „Ana ir karalius“) sukūrė pagrindinius vaidmenis biografinėje dramoje „Konfucijus“ ir veiksmo komedijoje „Tegul skrieja kulkos“. J. Chanas jau pamiršo idiotišką „Piko valandą“ ir sėkmingai įgyvendina savo idėjas Kinijoje. Nepelnytai į veteranus Holivude nurašytas J. Li sėkmingai vaidina tautiečių režisierių įspūdingose veiksmo fantazijose ir vien tik šiemet turės dvi dideles premjeras.

Šiandien jie gali uždirbti tiek pat ir daugiau, o svarbiausia tai, kad turi beveik atrištas rankas kūrybai. Aišku, ta laisvė priklauso nuo ideologijos nekritikuojančių idėjų, pataikavimo politinei santvarkai ir reikalingų istorinių tiesų dėstymo, bet šias esmines sąlygas į repertuarą patekti norintys režisieriai jau moka mintinai. Jie puikiai žino, kad be Kino biuro cenzūros leidimo griežtai draudžiama siūlyti filmus Kanų, Venecijos, Berlyno ir kitiems festivaliams.

Komunistinio režimo logikai prieštaraujantys režisieriai maištininkai tuoj pat sulaukia sankcijų. Jiems šešerius metus neleidžiama dirbti ir rodyti savo filmų gimtinėje. Nors jie sulaukia moralinės ir finansinės paramos iš Europos investuotojų, dažniausiai tai būna menka paguoda, nes Kinijoje cenzūros uždraustas kūrinys tuoj pat tampa pardavimo lyderiu nelegalioje prekyboje ir jį galima įsigyti ant kiekvieno kampo Pekine, Šanchajuje ar bet kur kitur.

Kinijoje klestintis piratavimas labiausiai gąsdina ir Holivudo studijas, nes jos praranda milijonus ar net milijardus dolerių. Šiuolaikinės technologijos suteikia pačias geriausias sąlygas kopijuoti filmus ir štampuoti nelegalius DVD su Kinijos rinkai pritaikytais viršeliais.

Kino piratai nebaudžiamai prekiauja pagrindinėse miestų gatvėse ir oficialiose turgavietėse, o atsitiktiniams praeiviams įkyriai bruka naujausius filmus. Už 1–3 JAV dolerius ten galima įsigyti bet kokį holivudinį ir europietišką filmą (Mario Martinsono „Nereikalingi žmonės“, Kristijono Vildžiūno „Aš esi Tu“ turėjo garbės būti parduodami Pekine ar Šanchajuje be autorių žinios).

Labiausiai stebina tai, kad kinai kažkokiu magišku būdu sugeba gauti aukštos kokybės „Blu-ray“ įrašus ir neatsilieka nuo pasaulinių premjerų, o dažnai netgi aplenkia repertuaruose reklamuojamus filmus. Didžiausia paklausa mėgaujasi amerikietiški kūriniai, nepatenkantys į laimingųjų dvidešimtuką. Neoficialiai kalbama, kad prie nelegalaus platinimo netiesiogiai prisideda ir Holivudo studijos, kurios leidžia nukopijuoti filmus, o tada piratavimo korta mojuoja derėdamosi dėl lengvatų su Kino biuro valdininkais.

Gelbėtojas Christianas

Stipriai intriguoja Pekino olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijų meninės dalies režisieriaus Zhang Yimou užmojai. Jam pavyko surinkti sensacingą 600 mln. juanių (90 mln. JAV dolerių) biudžetą istorinei dramai „13 Nandzingo gėlių“ (13 Flowers of Nanjing), kurios didingoji premjera įvyks 2012 metais.

Tai drakoniškai milžiniški pinigai Kinijos standartais. Norėdami palyginti galime prisiminti, kad 2010 m. epinės dramos „Po žemės drebėjimo“ kainavo 25 mln. JAV dolerių, o šiemet sąskaitas pravėrusi valstybė palaimino 30–40 mln. JAV dolerių vertės projektus.

Brangiausiame visų laikų kinų epe pagrindinį vaidmenį atliko amerikiečių aktorius Christianas Bale’as. Atsiimti „Oskaro“ už pasirodymą dramoje „Kovotojas“ jis atvyko iš filmavimo aikštelės Nandzinge. Nekantriai laukiamo filmo metrikose nurodoma, kad jį finansuoja vien tik Kinija, bet niekas nepaneigia spėlionių, kad prie „13 Nandzingo gėlių“ svariai prisideda lengvatų besitikintys Holivudo prodiuseriai ir vaizdo efektų dailininkai.

Nandzingo gyventojus nuo japonų okupantų gelbstintį amerikiečių kunigą vaidinančio Ch. Bale’o dalyvavimas herojiškame filme apie Kinijos istorijai svarbią 1937 m. Nandzingo skerdynių tragediją turėtų uždegti žalią šviesą kitų aktoriaus vaidmenų viešam demonstravimui repertuare. Ch. Nolanas tikriausiai trina rankas, kad bent trečiasis trileris „Tamsos riteris kyla“ (The Dark Knight Rises) apie Betmeną pagaliau bus parodytas Kinijoje.