Rusiški filmai daugiau kaip po milijoną dolerių pradėjo uždirbti tik 2003-2004 metais. Jegoro Končialovskio veiksmo filmas "Antižmogžudys 2" apie nusikaltėlių vadeivų kovas uždirbo 2,68 mln., Vladimiro Chotinenkos karinė drama apie povandeninio laivo katastrofą "72 metrai" - 2,54 mln., o Kareno Šachnazarovo istorinis veiksmo filmas "Raitelis, vardu Mirtis" - 1,3 mln. dolerių.
Tačiau šie pasiekimai yra gana menki, palyginti su JAV filmų pelnais. Pavyzdžiui, "Žiedų valdovas: karaliaus sugrįžimas" Rusijos platintojams atnešė 14,02 mln., "Van Helsingas" - 7,05 mln., "Paskutinis samurajus" - 4,72 mln., o ekranuose visai neseniai pasirodžiusi "Troja" - 4 mln. JAV dolerių.
Dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį Rusijos kino pramonę dėl lėšų ir minčių stygiaus buvo apėmusi krizė (pavyzdžiui, 1997 metais Rusijoje buvo sukurta tik 12 vaidybinių filmų). Tuomet kino teatrai, kurie nebuvo paversti sandėliais ir parduotuvėmis, rodė tik Holivudo filmus. Rusijos kino pramonė ėmė atsigauti dešimtmečio pabaigoje, tačiau nesugebėjo perimti iniciatyvos vidaus rinkoje.
"Tai lėmė objektyvios priežastys, - sakė K. Šachnazarovas, kuris taip pat yra koncerno "Mosfilm" generalinis direktorius. - Rinka - nesaugoma. Rusiški vaidybiniai filmai negali konkuruoti su amerikietiškais. Pastarieji yra puikūs vaizdo požiūriu. Šiandien į kiną einantis jaunimas pirmiausia domisi amerikietiškais filmais".
Dabar Rusijoje yra apie 350 kino teatrų, turinčių 530 ekranų. Šiais metais bus atidaryta dar 50 kino teatrų, daugiausia - multipleksų. Kino salės statomos ir Rusijos regionuose. Prieš penkerius metus regionams teko tik 10 proc. filmų pelno, o dabar ši dalis sudaro 70 proc. Regionuose nauji kino teatrai statomi nuo praėjusių metų. 2003-2007 metais "Investkinoproekt" įvairiuose regionų centruose ketina atidaryti iki 30 multipleksų. "Cinema Park" jau įgyvendina projektą, pagal kurį Maskvoje, Sankt Peterburge, pietiniuose miestuose (Krasnodare ir Rostove prie Dono), prie Volgos esančioje Kazanėje bei Sibire (Krasnojarske ir Novosibirske) pastatys 20 kino centrų.
Visi šie projektai yra ambicingi. Svarbu, ar jie sugebės pritraukti vyresnius nei 35 metų amžiaus žiūrovus. Sovietmečiu šios amžiaus grupės gyventojai į kiną eidavo reguliariai ir kasmet vidutiniškai pamatydavo po 19 filmų. Dabar visos Rusijos vidurkis tesiekia 0,3 filmo, jį labiausiai veikia jaunimo entuziazmas. Vyresni žiūrovai beveik nesidomi Holivudo hitais, o nostalgiją sukeliantys rusiški filmai neužtikrina pakankamo pelno.
Šiuo metu "Mosfilm" kasmet įgyvendina 100 projektų. Atsigavo ir kitos kino studijos. Pernai Rusijoje buvo pagaminti 75 filmai, arba septyniais daugiau nei 2002 metais. Pastaraisiais metais rusiški filmai - Andrejaus Zviagincevo "Sugrįžimas", Andrejaus Končialovskio "Kvailių namai", Valerijaus Todorovskio "Meilužis", Aleksejaus Balabanovo "Karas" - laimėjo prizus tarptautiniuose festivaliuose.
Talentingi režisieriai kuria filmus jaunimui. JAV spauda jau rašė apie 28 metų Piotrą Buslovą, sukūrusį "Bumerį". Tuo tarpu Europos spaudą sudomino 34 metų Andrejus Proškinas, žiūrovus patraukęs filmu "Drugių žaidimai". Atsigauna ir nepelningi filmai vaikams. Be to, Rusijoje daugėja kino festivalių.
Tačiau žiūrovai beveik nemato rusiškų filmų, nes jie tesudaro 16 proc. didžiuosiuose ekranuose rodomų filmų. Vietinius filmus ne itin mėgsta platintojai, nes dėl finansinių problemų jie dažnai pasirodo vėliau už nustatytą galutinį terminą. Todėl platintojai mieliau renkasi Holivudo filmus, paprastai atsiunčiamus laiku. Nėra ir valstybinio kinų tinklo, kuris galėtų rodyti rusiškus filmus.
Rusijos kino pramonei trukdo ne tik išoriniai veiksniai. "Manau, kad rusiški filmai dar neturi tokio įvaizdžio, kurį turėjo sovietiniai, - aiškino K. Šachnazarovas. - Pastarieji buvo grindžiami humanizmu, vaizdingumu, domėjimusi žmogaus siela. Sovietinis kinematografas tęsė Rusijos kultūros tradicijas. Jis gali būti vadinamas fenomenu. To dar negaliu pasakyti apie rusiškus filmus".
Igoriu prisistatęs studentas vienoje interneto diskusijoje teigė: "Šiandieniniai mūsų filmai yra kažkokie tušti. Nematau veikėjų, kurių pavyzdžiu norėčiau sekti". Kitas diskusijos dalyvis rašė: "Problemos dažnai yra išgalvotos, o situacijos neturi nieko bendro su realiu gyvenimu".
Žinomas meno ekspertas ir sociologas Danilas Dondurėjus, vadovaujantis žurnalui "Iskusstvo kino", sakė: "Beveik visus užsienio televizijos serialus pakeitė rusiški. Tačiau mūsų serialuose nėra naujų profesijų žmonių, naujo gyvenimo požymių ir dabartinių problemų. Mūsų garsiausi režisieriai, išskyrus tik kelis, nesukūrė įsimintinų filmų apie šiuolaikinį gyvenimą".
Neseniai septyni didžiausi kino tinklai susijungė į nekomercinę asociaciją "Kino aljansas", kuri neabejotinai atstovaus ne tik platintojų, bet ir užsienio filmų gamintojų interesams.